Draugas (Chicago, Ill.) 1917-Current
May 3, 1917

Page 1

Kaip protas, taip ir patyri mas neleidžia mums tikėties, kad tautos dora bujotų ten, kur tikybiniai principai atme tami. Geo. Washington. KAINA PRIOK CENTAI cents Cntered CHICAGO, ELL, KETVERGAS, u Second Claaa Matter Mareli SI. 191C, GEGUŽĖS (MAY) 3 D. 1917 M. t_ChicagOĮ_jlirnota under the Act of March B. 1879. METAI—VOL. II. No. 105 NEPASIŪLYS TAIKOS KAS VEIKIASI VOKIETI JOS JMPERIJOJ? Austrijos darbininkai rei kalauja taikos KARES KONFERENCIJA ANGLŲ SU PRANCŪZAIS VOKIETIJA KOL KAS NEPASIŪLYS TAIKOS. Nežinia kas veikiasi vokie čių imperijoje. AMSTERDAM, geg. 3. Vakar buvo pranešta, kad kaip šiandie Vokietijos kanclieris von Bethmann -Hollweg turėjęs eiti parla mentam ir pasiūlyti naują taik$ talkininkams. Taip tvirtino "Berliner Tage blatt." Socialistų laikraštis "Vorwaerts" tečiau tią ži nią užgina. Kaip žinoma, 1' Vorwaerts*' pastaraisiais keliais mėnesiais remia vy riausybės politiką ir skaito ii kuone pusoficialiu vyriau sybės organu. COPENHAGEN, geg. 3. Iš Berlyno apturėta ži nia, kad šiandie Vokietijos kancheris parlamente nepa siūlys taikos talkininkams, fiitas reikalas atidėtas pato gesniam laikui. Amsterdam, geg. 3.—Nė ra jokių žinių iš Vokietijos ir nežinoma tikrai, kas tenai veikiasi. Tiktai vakar gau ta trumpas pranešimas, kad gegužės pirmoji diena pra ėjusi ramiai. Taip buvo pra nešta oficialiai. Europos so stinėse tečiau manoma prie šingai. Sakoma, kad Vokie tijoje turi buti bloga, nes jau kelinta diena pertrauk ta komunikacija Vokietijos su neutralėmis šalimis. Ne ateina nei laikraščiai. Vo kietija atskirta nuo viso pa saulio. Jei taip, tai manoma, kad tenai turi siausti dideli streikai, riaušės ir betvar te. t® Copenhagen, geg. 3. Per praėjusias šešias dienas iš Vokietijos negauta čia jo kių laikraščių. Mil'i tarinė vokiečių vyriausybė taip uždarė rubežius, kad per juos negali pralįsti nei pats uodas. RUSAI APLEIDO MUSH ARMĖNIJOJE. Petrogradas, geg. 3.—Ge neralis štabas praneša, kad rusų kariuomenė turkų Ar mėnijoje atsimetę iš miesto Mush, kurį tuojaus užėmė turkai. £ftll i AUSTRIJOS DARBININ KAI REIKALAUJA TAIKOS. Londonas, geg. X Iš Berno, Šveicarijoje, ganta žinios, kad Austrijoje gegu žės 1 dieną visi darbininkai buvo pametę darbus. Sosti nėje Vienuoje amunicijos dirbtuviu darbininkai ne dirbę. Atlaikę šešiasdešimts atskiriu susirinkimu ir ap kalbėję maisto ir taikos rei kalus. Išnešta rezoliucijos, reikalaujančios kuoveikiau sios taikos, nes gyvenimas kuo toliaus vis labiaus daro si nepakenčiamas. Aršiau, negu kituomet žydėj u si o j vergijoj. Kai kuriomis rezoliucijo mis darbininkai pareikalavo taikinties bo norėjimo už grobti svetimas teritorijas. Kitomis rezoliucijomis pa gerbta pasekmingoji revo liucija Rusijoje ir paskatin ta rusu socialistai, kad jie išvien su teutonu socialis tais darbuotųsi taikos rei kale. Viennos gatvėmis įvyko parodavimas, kuriam daly vavo suvirs 100,000 vyrų ir moterių. Iš kitu Europos sostinių nėra žinių apie darbininkų judėjimus. Ypač Ispanijoje ir Švedijoje geg. 1 d. turėjo kilti neramybės. Gauta te kiau tik cenzuruoti prane šimai, kad es*y darbininkų streikai nepasisekę ir vis kas. 1,300,000 VOKIEČIŲ ŽUVO KARĖJE. Amsterdam, geg. ?>.—Su lyg buvusio Vokietijos par lamento atstovo Neumann apskaitymo, Vokietija šitoj karėj neteko 1,300,000 ka reiviu užmuštais. Be to Vokietijoje karės metu gimė vaiku mažiau ar ti keturiais milijonais. REKRUTUOS ANGLUS SUV. VALSTIJOSE. Londonas, geg. 3. An glijos parlamentui vienas karės ministerijos valdinin kas pranešė, kad Anglijos vyriausybė sumaniusi rek rutuoti kariuomenėn visus Anglijos pavaldinius, gyve nančius Suv. Valstijose ir tinkančius kareiviauti. KARĖS KONFERENCIJA ANGLŲ SU PRAN CŪZAIS. Londonas, geg. X An glijos ministcriu pirmiuin kas Lloyd (Jeoi'ge iškeliavo j Paryžių, kad tenai su pran euzu valdininkais apkalbėti karės stovi. Be to Anglijos ir Prancū zijos parlamentu turėjo slaptus posėdžius. Kokie karės reikalai apkalbėta, niekam nežinoma. Tik žinia, kad Anglija su Prancūzija velka didelį ka rės krizj. Sak-oma, neužil go kaip Anglijoj, taip Pran cūzijoj įvyks didelės atmai nos kariuomenės ir karės laivynu štabuose. LENIN NETEKO PA SEKĖJŲ. Petrogradas, geg. 3. Anarchistas Lenin vis dar atakuoja rusu laikiną vy riausybę, reikalaudamas at skiros taikos su Vokietija. Tam tikslui jis įkūrė net savo laikraštį, savo partijos organą. Ret kasdien jis ne tenka vis daugiau savo šali ninkų. Veikiai paliks vienu -vienas ir turės išsinėšinti j Vokietiją. Vokiečiu lakūnai karės šone j rusu pozicijas išmė to pa skelbimus, kuriuose Anglija perstatoma didžiau sia Rusijos priešininke, ir kad Anglija sukėlusi Kusi joje revoliuciją į r suirutes. Rusai kareiviai i tuos pa skelbimus neatkreipia nei domos. VALSTIEČIŲ SUVAŽIA VIMAS ODESOJE. Petrogradas, geg. 3.—Ge-i laužės pabaigoje įvyks rusu valstiečiu suvažiavimas Ode soje. Koks to suvažiavimo tikslas, dar nežinia. Nėra baimės, kad rusai valstiečiai sukiltu prieš di deliu žemės plotu savinin kus. Bet prisibijoma, kad kad pačiu valstiečių tarpe nekiltu nesutikimai. Nes tuomet pakiltu anarchija to kia, kad ilgus metus prisi eitu valstiečius tvarkyti ir nežinia kaip pasibaigti; ta sai tvarkymas. Rusai valstiečiai yra ga lingi savo kiekybe. SUNAIKINTA 717 LAK STYTUVŲ. Londonas, geg. 3. Su lvg oficialiu kariaujančių ša lių pranešimų aprokuota, kad balandyje vakariniam karės šone sunaikinta 117 lakstytuvų. Tš šito skait liaus Vokietija neteko 369 Inkstytuvų, Prancūzija ir Belgija 201, Anglija 147. Nuo karės pradžios dar ne kuomet vienu mėnesiu nesu naikinta tiek daug lakstv tuvi). Lietuvoje t Dysna, Vilniaus gub. Nedidelis tai yra miestas ant Dauguvos kranto. Ir čia yra apsistojusi saujele"' ne tekusiu jų tėvynės trem tiniu. Juos globia kun. de kanas Taškunas, kuris įstei gt" ėia Liet. l)r. skyrių. Tremtiniu yra apie 200 žmonių. Skyrius įsteigė prie glaudą su mokykla (»0 vai keliu ir rūpinasi juos išauk lėti gerais tėvynės sunumis darbininkais. Viena ne laimė, kad ėia, kaip ir vi sur, trūksta inteligentu. Drisa, Vitebsko gub. Drisa nedidelis miestelis i padauguvv je, netoli Vil niaus gub. Ir čia yra tremti nių, ypač iš Kauno ir Vil niaus gub.: lenku, lietuvių ir rusų, bet nedaug. Tremtiniai "Siaurės pagalbos" globoje. t Lenkai turi jiors prieglau dą su mokykla, o lietuvių lig šiol nėra jokios organi zacijos. Tiesa, ir tremtinių miestelyje vos kelios dešim tys tėra, daugiau jų gyvena kaimuose ir dvaruose po 2 —3 ir kelias šeimynas, ku riomis dabar beveik niekas nesirūpina, o "Šiaurės" pa galba" labai maža tepade da. Del to, be abejo, šitos šeimynos kenčia kur kas di-1 dėsnį vargą, negu kur kitur. Be galo nudžiugo visi, kai šian miestelin buvo atva žiavęs kun. Draugelis, šiau rės vakarų fronto įgalioti nis, ir laikė lietuviams gim tąja kalba pamaldas. New York, geg. 3. Čio nai žadančiam apsilankyti generolui Joffre Ims induota dovani) Laisvės stovylos auksinė miniatura. Tun tik slu renkamos aukos. Su rinkta suvirs $600. Atstovu svečiu .priėmimui taisoma plati programa. IS KAREIVIŲ KAULŲ DIRBA MUILĄ. Stockholmas, geg. 2 (Rašo "The Chieago Daily Ne\vs" korespondentas). Petro grade apturėta žinios, kad Vokietijos vyriausybė iš už muštu ir nelaisvėje įnirusiu rusu kareiviu kaulu cfirbdi na riebumas muilui ir žva kėms. Šitos žinios rusuose sukė lė baisiausi pasibjaurėjimą tokiuo vokiečiu nedoru pa sielgimu. Laikraščiai aštriai užsipuola ant tu rusu socia listų, kurie darbuojasi už atskiria Rusijos su Vokieti ja taiką, kurie mėgina bro liuoties su barbariška tau ta. 'liiea gs med i kali use rateliuose sakoma, kad tai prasimanymas intarti vokie čius tokiam darbe. Regis, tai bus pramanyta, kad pa sekmingiau nusikratyti ant metamą Rusijai taiką, ku rios Rusija nenori). NORVEGIJA DAUG NUKENTĖJO. Christįania, geg. Vo kiečių nardančios laivės per balandžio mėnesį nuskandi no 75 Norvegijos prekybi nius laivus ir nužudė suvirs 100 jurininkų. Tikrai baisus neturtingą jai Norvegijai nuostoliai. Įnirtimas prieš vokiečius to dėl visoj Norvegijoj plati nasi visu smarkumu. Delei to gali kilti kiviivai ir gaii but pertraukti net diploma tiniai ryšiai. REIKALAUJA 11 MI LIJARDŲ. Londonas, geg. 3. An glijos vyriausybė savo par lamente reikalauja daugiau 11 milijardu doleriu toles niaiu karės vedimui. Karė Anglijai jau atsiėjusi suvirs 21 milijardo dol. Photo by American Presą Asaociatlon. Suv. Valstijų jurininkai mankitosi ant vieno didžiulio kančs laivo. $2,830,000,000 kares reikalams Prisibijoma nardančių laivių užpuolimo Siųs kariuomenę į Prancūziją $2,830,000,000 KARĖS REIKALAMS. WASHINGTON, geg. 3. —Vakar kongreso žemesny sis butas 362 balsais prieš vieną priėmė vyriausybės pasiūlytą karės biudžetą $2, 830,000,000 pirmiesiems ka rės metams su Vokietija. Prieš biudžetą balsavo tik tai vienas socialistas atsto vas.

Visi tie kongreso atsto vai, kurie buvo priešingi ka rės rezoliucijai, ir kurie1 priešinosi priverstinojo ka reiviavimo biliui, vakar bal savo už biudžetą. Iš šitų pinigų apie pusėj milijardo bus panaudota su- j stiprinti karės laivyną. Kiti pinigai bus sunaudoti kito kiems karės reikalams. NUTARTA SIŲSTI KA RIUOMENĘ EUROPON. WASHINGTON, geg. 3.1 Suv. Valstijų vyriausybė pagaliaus nusprendė kaip galima greičiaus pasiųsti kiek savo kariuomenės į Eu ropą. Tai kariuomenei karės stovykla nuskirta Chalons, Prancūzijoje. Jinai ten bus lavinama ir paskui siunčia ma į mūšių linijas. Ameri koniškos kariuomenės lavi nimą prižiūrės gen. Joffre. IŠ KATARINOS PAMIN KLO PADIRBDINO ŠOVINIUS. New York, gog. 3. Cia gauta žinios, kad Katarinos II paminklas Petrogrado su daužytas ir iš metalo paga minta anuotoms šoviniai. 95 AMERIKONAI NUŽUDYTA. Washington, gcg. 3. Nuo vasario 1 d. iki šiolei vokiečių nardančios laivės nuskandino išviso 11 ameri konišku laivu ir nužudė 95 amerikonus. EXTRA PASIBAIGĖ DUONKE 1 PIŲ STREIKAS. Chicagoje duonkepių strei kas pasibaigė po kelių va landų konferencijos federa liam buste. Darbininkus su darbdaviais sutaikė apskri čio prokuroras Olyne. PRISIBIJOMA NARDAN ČIŲ LAIVIŲ UŽ PUOLIMO. Patariama kuogreičiausia dirbdinti daug laivu. Washington, geg. 3.—Va kar įvyko konferencija ša lies apginimo tarybos su su važiavusiais valstijų guber natoriais. Kalbėjo vidurinių reikalų sekretorius Lane. Jis pažymėjo, kad vokiečių nardančios laivės praeitą sa vaitę nuskandinusios talki ninkų ir neutralių šalių lai vų 400,000 tonų intilpimo. Tiek per vienų savaitę tai tiesiog baisus daiktas! Sekretorius Lane pasakė, kad toksai pragaištingas nardančių laivių veikimas yra tikra nelaimė ne tik An glijai ir Prancūzijai, bet ir Buv. Valstijoms, nes laivės gali persimesti į Amerikos. pakraščius ir čionai sėti pragaištį. Kad išvengus didelių ne laimiu, sekretorius patarė Suv. Valstijoms dirbdinti kuodaugiausiai laivų, kad vietoje paskandintų butų galima tuojaus pastatyti naujus ir taip toliaus. KABĖS SUNKENYBĖS GULA ANT SUV. VALSTIJŲ. Washington, geg. 3. Anot žymių asmenų, Suv. Valstijos ture"s porkęsti to kį krizį, kokio nebūta šios salios istorijoj. Kadangi Suv. Valstijų pareiga bus pristatyti talkininkams pa kaktinai maisto, amunicijos ir kitokios karės medžiagos. Amerikoniškam karės laivy nui prisieis galų gale susi remti su vokiečių nardan čiomis laivėmis, taippat rei kės Europon pasiųsti nema žai kariuomenes. Talkinin kai tik su Suv. Valstijų pa gelba gali laimėti dabartinę karę. NUSKANDINTA AMERI KONIŠKAS LAIVAS. Londonas, kep. 3. Vo kief-iu nardančioji laivė nu skandino amerikonišku gar laivį Roekingham." 13 žmonių iš įgulos pražuvę. ORAS. Gegužes 3, 1917 m. Chieago ir apylinkės. Šiandie ūkanota ir salta; vakare laukiama lietus; lie tus pramatomas ir rytoj.

Page 2

immiuiimmumiH i "DRAUGAS" UetaTiy Kataliku Dienraštis Eina kasdien*, išskyrus D«d«ldl«* Mus. Prenumeratos kaina: Cbicagoje metams $6.0« 6 mcnesiams $2.60 5 mėnesiams $1.00 Kituose S. V. miestuose metams 94.S0 6 mėnesiams J2.5S 3 mėnesiams $1.60 Ketvergo laida $2 00 Perkant atskirais numeriais visur po Sa Prenumerata mokasl ĮSkalno. Lai kas skaitosi nuo užsiraSrmo dienos, ne nuo Nauju Metų. Norint permai nyti adresą visada reikia prisiųsti lr senas adresas. Pinigai geriausia sly sti išperkant krasoje ar ezprese "Money Order" arba idedant pinigus t registruota laiško.. Redakcijai prisiųstieji raštai ir korespondencijos negražinami. Jei autorius, atsiųsdamas toki raito, ne pažymi ir neindeda krasos ženklelis sugrąžinimui. Visokiais reikalais krel pianties adresuokite: DRAUGAS PUBLISHING CO.t IMO-, 1800 W. 461 h strect, Chlcago, Illinois Tel. McKinley C114. XX "D It A U G A R'» Liithuantau Daily Friend Published daily except Sundays kjr DRAUGAS PUULISHING CO., INC., 1800 W. Ittth strect, Chlcago, Illinois. Tel. McKinley 6114. Kstablished 19«S 'Terms of Subscription: In Chlcags by mali or carrler per year Outside Chicago by mali $4.lt Thursday sditien $2.M. At News Btands 2c. a copy. Adrertlsing ralss ea applloatlon. mimmmi mtmu 111 Iš Dienos Dienon PATĮS SAU PRIEŠ T ARIAU J A. Mūsų socialistai jokiuo budu neįstengia pamiršti to, kad Rusijoje revoliucija pmvesta be socialistu malo nės. Besigelbėdami iš šito nesmagaus padėjimo, socia listų laikraščiai griebiasi to kio kvailo argumento: Rusijos revoliucijoje pir moje eilėje veikė darbinin kų k lesa. Darbininku kle sai vadovauja socialistai. Taigi tik ariu socialistams, kurie vadovauja darbinin kams, tapo nuversta Rusi jos caras. Taip iš vedžioja "Naujie nos" ir kiti socialistu laik raščiai. Žinomas daiktas, kad toks išvedžiojimas yra žiop las. Bet tamsiems sociali stų pasekėjams jis gali bū ti intikinantis argumentas. Nes štai soc. "Keleivis" vienoje vietoje stato virš minėtą savo žioplą ar gumentą, o kitoj vietoj sa ko, kad durnos diplomatai ir politikieriai carą- prašali no nuo sosto. (Ji tais dip lomatais yra kaip tik da bartiniai rusų ministeriai, tarp kurių tėra tik vienas socialistas. Tai kokiam galui dar gir ties ir tvirtinti, kad sociali stai sukėlę revoliuciją ir prašalinę cara l LAISVAMANIŲ TAUTI NINKŲ KOMEDIJOS. Laikraščiai praneša, kad New Yorko ir Brooklyno mūsų laisvamaniai tautinin kai bal. Ki dieną Imvu su rengę išleistuvių vakarą I)r. Jonui .šliupui, kurs tomis dienomis iškeliauja Rusijon "lietuviu tautos" reikalais. Nieko indomaus nėra, kad šitam laisvamanių tė vui, aitriam bedieviui su rengta išleistuvių vakaras. Juk Šliupas yra mokytojas Purvių, Norkų, Uaėkauskų, Rimkų, {Šimkų ir kitų su la i s va ma i iėjusi ų nejmstovių žmonių. Bet indomios vi sos tos komedijos, kokias sulošė tą vakarą susirinkę laisvamaniai. .Visupimiu inteikta fcliu pui portfelis su laišku po kuriuo buvo pasirašę New Yorko ir Brooklyuo kelioli ka laisvamaniu. Laiške Šliupo "nuopelnai" lietuviu tautai ir žmonijai iškelta tiesiog į padanges. Ten tarp kitko pasakyta: 4' Tevinaini! Per desėtkus metų sėjai Lietuvos meilę tarp žmonių, budinai lietu vius iš miego. Eik ir pa žiūrėk, kokius vaisius atne šė tavo darbai." Kasi Šliupas ir jaučiąsis atlikęs daug darbo lietuvių labui. Kasi Jis tuos juo kingus žodžius ir priima už gerą pinigą. Bet šiaip kiek vienam lietuviui yra aišku, v kad Šliupas nieko gera lie tuviu labui nenuveikęs. (Ji bloga kas čia gali ir su skaityti. Užtenka paminė ti tik tas, kiek jis tarp Ame rikos lietuviu yra pasėjęs baisiausios neapykantos, statydamas bedievybę aug ščiau už Lietuvos reikalus. Kiek jis prisikeikęs ant ku nign, ant bažnyčių, nes ant paties Augščiausiojo. Iviek jis tuo budu yra išardęs šeimynų, kiek suklaidynęs mūsų brolių! Per dvide šimts su viršum metų jis tiek bloga Amerikos lietu viams padaręs, kad visai Lietuvai priseina rausti tu rint tokį nepataisomą su klydėlį sūnų. Ir štai už tas visas blogy bes šiandie jis tiesiog liau ni vainiku vainikuojamas! Mušu laisvamaniams tau tininkams trūksta net pa viršutinės dorus, jei jie kre čia tokias komedijas. J uokingiau dar atrodė, kuomet tą vakarą keli kal-i bėtojai sudėjo Šliupui savol linkėjimus. .Vieni jam lin kėjo laimingai nuvykti Eu-I ropon ir tenai išgauti Lietu vai nepri galimybę. Antai vėl Širvydas palinkėjo tap ti pirmuoju Lietuvos minis teriu. liimka pasakęs, kad Sliui>o buvimas Europoje esąs reikalingas Lietuvai. Cii Živatkauskas iš Scranto iiio su ašaromis nusiskun Įdžia, kad Šliupui išvažia vus, nebusią kam lietuvius vesti... Mieste Scrantono lietuviai busią kaip apmirę. Ir visi kalbėtojai sakėsi esą kalbą visu lietuvių, vardu. Tiesiog nesuprantama, kas juos įgaliavo taip sakyties. Visa tat liudjia, kad mu šu laisvamaniams trūksta ne tik doros, subrendimo, bet dul* penktojo šulu, jei jie Dr. Šliupe, mato kažko kį didžiausi tėvinmeilį pat riote, kurs lietuvius žadinęs iš miego, kurstydamas griauti bažnyčias, karti ku nigus ir kovoti prieš tai, kas lietuviams yra brangu ir prakilna. Musu laisvamaniai baigia smukti nuo koto. KUR DINGO MOCKUS?

Kas atsitiko su socialistų kiiuigužui, velniu pirkiiau tojumi Mockumi, jei .Cliica ųos progresyvi skos visuo menės" organas jau kelintu diena nepamini apie .1 o'įvy kusias "prakalbas?" Kas su tuo tamsuoliu neprausta burniu atsitiko, katf lietuvi ški socialistai apie jį nieko nemini? Nejau fci ta socialistų skaisčioji žvaigždė, tasai ji) didis pranašas butu paskui Bulotą iškeliavęs į Kusi ją, ar kur kitur? Yra žinių, jog velnių sėb ras Mockus baisiai susi graudinęs, kad Su v. .Valsti jos paskelbė karę Vokieti jai. Tam yra ir priežasčių. Karės metu turbut bijosi tas apuokas piktažodžiauti Dievą, kad vyriausybės a gentai nenutvertų už skete ros ir nepasiųstų tan pra garan, kuilo jis nebaigęs iš matuoti. Taigi verčiau su glaudžius ausis tylėti, auma stant savo purviną praeitį ir nelaimingąjį likimą atei tyje. IR GI KALBĖTOJA. Bulota, žinomas Ameri kos lietuvišku socialistu a geritas, iškeliavo Europon. Amerikoje paliko jo viena! palydovė, Žemaitė-Zyman tienė. Socialistu laikraščiai ra šo, kad Žemaite dabar važi nėja po aplinkinius Chica gos miestelius ir kaikur sa kanti "prakalbas." Girdi, labiausiai jinai limpanti prie jaunimo, nes jaunimas ją labai, labai mylįs. Gi kuomet jinai pasiro danti ant pagrindų, su kal ba apie kares baisenybes Lietuvoje ir apie "klierika is" darbus, tai tuomet ap lodismentams nesama pa baigos. Turime naujos rūšies i4kalbėtoju" Teko girdėti Žemaitę "kalbant." Nei ji nukalba, nei ji ką, naudin go pasako. Žinoma, iš ka taliku moka pasijuokti. Pa sakys vieną-kitą, žodį ir, at sikreipusi į Bulotą sako: "Ar ne, Andriau i" Ir taip nuolatos. Tai kuomgi čia priseina taip daug gerėties. Juk kiekvienas tamsuolis suge ba pajuokti ir pašineižti dvasiški ją. Bet socialistams Žemaitė į yra "garsi kalbėtoja." Bent jau ne juokintų pa saulio su tokiais savo tvir tinimais. PERSTAIGA DEMOKRA TIZUOJASI. Audai iš Rusijos sostinės Petrogrado pranešta, kad rusu kariuomenėje praves ta didelės atmainos ir tai tokios, kokių nėra nei de mokratiškiausiose šalyse. Argi neindomu yra tai,, kad kareiviams yra duota lais va valia gerbti arba negerb ti savo viršininkus ofieie rius. Kareiviams leista ar ba atiduoti pagarbu savo o fieieriams arba ir ne. Ka reiviai su savo ofiekriais taigi gali apseiti kaipo ly gus su lygiais. Tokios tvarkos nerasime visam pasaulyje. J'anašios laisvės kareiviams nėra nei vienoje pasaulio respubli koje. Tokia tvarka gal bu tų dar pateisinamo, jei viso pasaulio tautos susi broli uo tų ir butų užtikrinta amži na ant žemės kamuolio tai ka. Tiktų jinai gal tik to bulai žmonijai. Bet kol kas to viso nesimato. Taigi Rusijos kariuome nė pakeičiama į paprastu žmonių minn*. Žinomas daiktas, iš to ga Ii pasidžiaugti priešininkai, kadir vokiečiai. Nes tokif 'sudemokratizuotą'' kariuo menę nebus sunku įveikti labai disciplinuotiems vokie čiams. Rodosi, kad rusai perstai ga demokratizuojasi. Toks darbas veikiai atsilieps į ša lies laisvę, kurią nepigiai atsiėjo iškovoti. KONFISKUOJA VOKIE ČIŲ GARLAIVIUS. S. Valstijų senatas vien balsiai priėmė rezoliuciją, sulyg kurios visi vokiečių garlaiviai atsirandantieji šios šalies uostuose, turi bū ti paimti Suv. .Valstijų nuo savybėn. Kuomet S. Vals tiją vyriausybė stojo karėn prieš Vokietija, tie visi lai vai liko paimti vyriausybės nuožiuron. Bet dabar se natas nusprendė, kad visi laivai turi būti konfiskuoti ir priskirti prie šalies pre kybinio laivyno. Anų dieng, Vokietijos ka rės laivyno ministeris pas kelbė, kad vokiečių nardan čios laivės per pareitu du mėnesiu nuskandinusios a pie 1,G00,000 tonu intilpimo visokiu laivų. Ir dar pažy mėjo, kad beveik tiek tonų intilpimo turinti visi vokie čių garlaiviai, internuoti S. Valstijose. Delei to kaikurie senato riai pabrėžė, kad apie vo kiečių garlaivių konfiskavi mu dviejoti butų didelis šiai šaliai prasižengimas. Vokiečiai be atodairos skan dina ir Amerikos garlaivius ir juos už tai reik bene dar paglostyti? Tokiu budu Vokietijo ne teks žymios dalies savo pre kybinio laivyno. ANGLUA APIMTA BAIMĖS. Anglijos gyventojai paga liau ima suprasti jiems gra siantį pavojų nuo vokiečių nardančiu laivių veikimo. Jiems tik šiandie atėjo gal von tikroji mintis, kad Ang lija jokiuo budu šioj karėj negalėtų išeiti pergalėtoja ant saužemio, jei butų įvei kta jūrėse. Todėl visi gy ventojai kaip vienas suska-| to apdirbinėti žemę ir pasi gaminti kuodaugiausiai rei kalingiausiojo maisto, kad greitu laiku nepalikti vokie čių žiaurios blokados auko mis. Šiandie anglai daug pasi tikėjimo padeda Suv. Vals tijose, kurios stojo karėn ir pasižadėjo visomis išgalė mis remti talkininkus. Kad vokiečių nardančios laivės gali užduoti neatlai komu smūgį Anglijai, tai pripažino ir Si r Albert Stanley, Anglijos prekybos reikalų skyriaus pirminin kas. Jis pirklių susirinkime pasakė, kad dcl nardančių laivių veikimo, anglai nega li iš užsienių parsigabenti reikalingojo maisto ir viso kių prekių. Todėl S. Vals tiją karėn stojimas Anglijai ir jos talkininkėms yra iš ganingas daiktas. Visupir mu todėl, kad į vietų nu skandintų talkininkų laivų fe. Valstijos pristatys nau jus laivus ir prekybos ap# mis nekuomet nesumažės. Tikslingumas ir mintis. ^-fradžia No. 104) Ne aš pasidirbdinau savy je nei kitsĮ dar tobulesnę, būtent, nervų sistemą. Nei vienos viešpatijos telef. ir telegrafų tinklas nėra taip gerai supintas, kaip pačio menkiausio žmogaus nervai. Plačiai nėra k;> kalbėti a pie tai. Tik turime žinoti, kad vi si instinktai pastatyti ant kraujo ir nervų sistemų. Tiedvi sistemi stovi ant maisto, kartais ir kaulų si stemų. Kaip ne mes surė mėine savo kaulus, nes mes aptiesėme juos gyslomis; dirksniais ir oda, taip ne mes sudarėme ir musų ins tinktų tikslingumą. Jis y ra trauscedentims, kaip ma šinos. Ttaip pat transcedentinis yra, be mažiausio abejo, ir lietaus, vandens, ir sausže mių išskirstymo tikslingu- mas. Juk jie netik nemin tija, bet nei neturi kuomi mintyti. Lietaus tikslingu mo transcedentiškumą. pa rodo tatai, kad jis krinta ir ant vandeni), kur visai ne reikalingas, ir ant nukirstų bet dar nevalytų javų, kur jis yra gyvybei, savo tiks lui, kenksmingas. Taip pat ir ledas, kad skečiasi užšal damas, suplėšo vandentrau kio triubas, kenkdamas gy vybei. Rieškučiomis gali ma barstyti prirodymus, kad patys tikslingiausieji negyvosios gamtos padarai nemoka pažinti, kur jie tampa savo tikslui priešin gi. Tas nemokėjimas pa rodo, kad tikslo pažinimas nėra juose, o kur nors ki tur. Tai-gi mes priėjome tij., kad visos žinomos tikslin gumo rūšys sueina į dvi: a) immanentišką, arba žinan čh) savo tiksb), ir b) trans-. cedentišką, arba nežinančiu jo. Jau matėme, kad viena transeedentiško tikslingu mo rųšis, būtent, mašina, y ra immanentiškojo, būtent, žmogaus padaras. Klausi mas ar ir likusios transee dentiško tinksliuguino rų šys nesueina taip pat į im manentiškąjį Tų ryšiu tu rime tris: a) gyvų organiz mų sąstata: pakštis, me dis irtt. b) instinktas, c) negyvosios medžiagos su tvarkymas, kad jojo patogu butų plf'totis gyvybei. I Visose tose trijose rųšise matome atsikartojant vie nokį faktą įvairiausiomis formomis: daugybė skirtin gų veiksnių susitaria pada ryti vieną pasekmę. Tas daugelio įvairių daiktų su taikymas yra faktas. Nei vienas faktas iš tušėio nie ko nedygsta, tai-gi ir šita sai faktas turi turėti savo priežastį. Ne k aria pasek mf'K ypatybės padeda su sekti priežasties ypatybes. Juk dėlto gamtininkai sako, juk akmeniniai kalnai yra buvę minkšti kaip tešla, kad tuose kalnuose akmeni nės mases susiriauk sieju sios kaip riaukšlėjasi auš tantis ir tirštėjantis skys timas. Tuo pavyzdžiu reikia nau dotis ir mums. Gyvybe ma tytis ledo tikslingume, gy vybė lietaus surengime, gy i vybė vandenynų suskirsty me, gyvybė organizmuose. Jų instinktai beveik visi su eina į ti), kad savo arba sa vo veislės gyvybę sustiprin tų, praplatintų, apgintu. Tai gi, turėjo būti gyvybė ir toje priežastyje, kuri su derino įvairias minėtų tiks lingumų dalis. Bet mums nerupi santi kiai gyvybės su tikslingu mu, o tikslingumo su minti mi. Jeigu mums valia nau dotis tais pačiais tiesos su sekimo budais, kokius var toja visi gamtos mokslai, tai ir šit3 klausimą išaiškin sime. Geografas, pirmą kartą pasiekęs negyvenamą salą, turi sužinoti, ar jau buta žmonių ant jos ar ne. Štai jisai randa eolio ilgio ir dviejų milimetrų storio me dinį šipulėlį su nudegusiu galu. Trumpai sakant rau da suvartotą degtuką. Dau giau nėra nei kokios žmo nių buvimo žymės: nei trio bų, nei pėdų, nei nieko. Visiems geografams tas pu siau sudegęs šipulėlis paro do, kad ant salos buta žmo gaus. Ar-gi geografai proto ne teko, kad tokiu mažu daik tu išriša tokį svarbų klausi mą1? Ne. Jie apseina protingai. Ant degtuko matyti tikslingas darbas: stačiai nukirstas galas, išil gai išdrožti šonai. Nei ga las negalėjo nudegti nuo sa vęs. Jis parodo, kad to galo susidurta su ugnimi. Prityrimas sako geogra fams, kad. žmonės dirbasi degtukus ugniai insibraukti ir inbraukę juos numeta. Trumpai sakant geografai, pasiremdami priežastingu mu, iš degtuko tikslingumo pažįsta, kad ant salos buta asmens mokančio tikslingai veikti. Pasiremdami induk cijos prityrimu, kad medi nius šipulius ugniai įsi braukti tevartoja tik žmo nės, geografai tvirtina, kad asmuo, palikęs nudegusį degtuku ant negyvenamos salos buvo žmogus. Geologai giliai žemėje už tinka plona, ilgtj-, viename gale smailiy, kitame gale platesnę titnago skeveldrė lę. Jie sako, kad tai akme ninio ainžio žmonių padirb toji geležtė arba vilyeia. Klausimas, delko! Dėlto, kad reikėjo daug tikslingų y pu duoti į titnagą, idant jis tai}) suskilti;. Tikslingai gi daužyti akmenis temoka tik žmogus, tai gi tos gelež tės turėjo buti žmonių pa darytos. Iš kur gamtininkai, geo grafai arba geologai žino, kad tik žmogus tegali tik slingai skaldyti šipulius (degtukus), arba titnagus (akmens amžio geležtėms)? Iš to, kad tas išskėlimas yra suvedimas daugelio veiksnu; vien*}. Tų veik smu suvedimo priežastis yra ji; pasekmė. Negalėdama buti pirma savęs tikrybėje, ,ji turėjo buti pirma savęs mintyje. Apie tai, ar gyvu liai mintija, galima abejoti ir abejojama. Indukeija ne abejotinai prirodė, kad tik (Pa baiga ant 5-to pusi.) j \/r.Rcijos^S dienos jau I praėjo. Het I vis dar tarpe mys 3*ra daug vergų, kurie yra atstu ii i i.i i ii i nuo savo (lnrbo beširdės verg-mistrės-LIGOS. V ra labai lengva išvengti ma žų klinčių išaugant i dideles, jeigu ūmai atida ant to atkrei piama. Ir tas yra jnsy pareiga link paties savęs ir savo šei mynos tai vis atlikti. Nuo skaudėjimo pilvo ir žar ny, kaipo plovimas skaudinan čio* gerklės intraukimui i save apmalšinimui dusulio, nuo gal vos ir ausy skaudėjimo; ect. apsireiškia esąs iš geriausiy na minių gyduolių, esančių ant pardavimo—ijc. už bonkutę. Nuo Rriiniatikiito, Pūdais*. Nctirmlt pijos. IVraiinMymo, A|iIubimo, Olntu SLauilfjiiiio, Dirgliu ir Hkau'tajtmo Km tiiM'-je, kui|> ir nuo visokiu kitu rumi tišku ligu, naudoki PAIN-EXPELLER, kaipo !*n:j ir iistikotikiile; galima cauti visose ap lickoso arba |-a» pati fahrikanta— F. AO. RICHTER CO. 14—80 WmsMngton Straat. N«w York. Jutų pinigą tur, buti padl> tl graroja *auf loja va ttfjoa bankoja Secend Security Bank mhOF CHICAOOmhi Mllwa«k«« Ar*, kimyu Weit*rn At« 3% ant Jusų Pinlgif ▲Mara Panadiliaii ir Mbatoab vakarai* iki I valandai Skoliname plplfm ant Namų Persiunčiame pinigu* į Europa ir salima gauti Lalvokartes X8TiCIOTA 1188 M. KASPAR STATE BANK PO PSntlUBA ViJUiTUOSl KAPITALAS $600,001 Mes mokam* t proc. ant Plnlffu. Mes parduodame Forelgn Uonay Orderi tIim dalia svieto. William Kasper Pirmininkai Otto Kaspar. —Vice-pirmininkaa Chaa, Krupka, Vlra-pirm Įninka* Auffust Fllek—Am't. Kaalarlua Josepb slkyta Kasi ari na 1900 Blue Island Are. HMiH, DUL, IKlTKiiA8 BAHKOH SAUGUMO. Cklcifo Ctoarlng Houo V1171I4 Banko* priklausančio* prl* Ckl cago Clearlng House yra po jos at sargia priežiūra Laika nuo laiko* bent *yki J metus, Clearlng Houh revizoriai nuodugniai Ištiria saro bankų atovl lr buda jų vedimo. Vi si pinigai yra suskaitomi, noto* bondal, mortgagei lr kitos apaan gos per žiu r lamos lr patikrintos, pi nigai kitose bankuose patikrinti Ir nlngos ištirtos. Tiktai tikra apaaa gl verte gali butl knlngoee parody at. Abėjotlna, tvarka arba atsargu mas, yra nedalei džlamas. Jelga banka nustoja savo Clearlng Hova teisių, tas yra lenkias joa abėjottm ■torio. Tiktai tvirčiausios lr saugtaaC* bankos gali but Clearlng House r> rlala. The Cbioago Clearlng Hoose priežiūrom užmanymas tapo Iveata* pirm deAlmt metų, lr nuo to laika nei rlena Clearlng Houee banka ne subankrutijo. Reikalaujant, Clea rlng House banko* ateina rlena kt tai pagalba. Th* American Btate Bank prl 1 klauso prl* Cblcago Clearlng Hon yra po jo* prleftlara, naudojasi jon teisėmis lr lAduoda penkla* pil na* atakai ta* m et a a J| taipgi yra po Valatljo* prie žiūra, yra regullarlAkal tlrlnėjama lr kas meta 1 teduoda penkta* pilna* atskaitas Bankiniai Taldybal Tai •t i joa Illlnota Pinigai audėtl IltoJ* bankoje yra lAmokami ant kiekvieno pareikala vimo. Cla galima gauti Pirma* lik ao Mortgagea Teipgl Aukso Bfort gage Bondus po 9199.9$ lr 9IM.M. •i* banka* yra ataakaneiaaaM Lietuvi am*. Cla kalba Lietuviškai lr LeaMft kal. Kapitale* lr p*mrfll*: Prestdenta* AMERICA! MTATB BAIK, Kampa*: Blue Ialaad Ava., Loomj* Ir 18-to* gatvių. i ATDARAS: Panedėllala, Ketrar* MU* Ir Iskaltni Iki l:M vai

Page 3

Disteleologija. Yra keistu žodžiu pasau ly.je. Teleologija iš grekiš ko vadinasi mokslas apie tikslą, o disteleologijos var du vadina tuos faktus, ku riais bandoma prirodyti, buk pasaulyje nėsa tikslin gumo. Žodis teleologija yra dviem raidėm le ilges nis už žodj teologiją, kuris reiškia mokslą apie Dievą. Reikia saugotis kad nesu painiotume tuodu panašiai skambančiu žodžiu teleolo gija ir teologija. Judu rei škia labai skirtingus daik tus. Sako, betiksliu daiktu pa saulyje esą gana daug. Mo terims krūtys reikalingos, kad turėtu kuomi vaikus žindyti, bet vyrams spuo gai aut krutini"s visai nerei kalingi, tekiau s jie užauga. Ir ūsai su barzda reikalingi j vien tik barzdaskučiams, kad tie galėtu iš kirpimo ir skutimo duoną valgyti. Ak losios žarnos galiukas tėra tik pavojus žmogaus gyvy bei, kad užsidegtu, sukeltu apendieito ligą ir padarytu mirtj sveikam žmogui. Kiekvieno grūdo, ikro ir kiaušinio tikslas yra tapti užaugančiu javu, žuvimi ir paukščiu. Tečiaus daug daugiau kiaušiniu sunyksta negu tampa paukščiais, sek lu tik mažytė dalelė tampa pilnais augalais, o kiek ik ru žuva neišsiperėję žuvi mis, tai baisu ir pamintyti. Lengviau žmogui šimtą tūk stančiu dolerių loterijoje laimėti negu ikrui žuvim tapti. Kirmėlės, muses su dau gybe nešvariųjų sparnuo čiu ir daugybė kandančiu vabalų. nei kokios naudos niekam neatneša. Todėl sakoma, kad visa galinčio.! i Išmintis nebūtų galėjusi sudaryti tu visu kenksmingu šlykštybių, jei Ji butų tvarkiusi pasaulį, Tečiaus čia paduotasis protavimas yra klaidingas. Juk iš to, kad viename daik te nėra tikslo, neišeina, kad jo nebutu kitame. Mes ne sakėme, kad kiekvienas daiktas visame pasaulyje yra tikslingas, nes mes tik tvirtiname, kad pasaulyje yra tikslingi) daiktų. Kas nori mušu protavim.ą susilp nvti, tas turi prirodyti, kad mušu minėtieji faktai vra netikslingi. .Tuk kas sako, kad žmogus veikia tikslin gai, tas dai' netvirtina, kad visi žmogaus veikimai yra tikslingi. Mes patys žmo gaus veikimuose, ypač in stinktuose, rodome pavyz džių netikslingo ju veiksmo. Daug nesusipratimu kyla iš to, kad kai kurie nori pa saulio tikslingumu prirody ti Dievo neklaidingumu. Mes to noro neturime. Mes fik sakome, kad pasaulio tikslingumas prirodo, juk yfa nematerijalė Išmintis. Tos išminties neklaidingu mas prirodomas daiktais, ne turinčiais nieko bendra su pasaulio tikslingumu arba teleologija. Tai teologijos uždavinys. Bet nereikia skubintis su minėtaisiais disteleologijos prirodymais. Kad žmones suprato, juk aklosios žar nom uždegimas gali buti pa vojingas, kaikurie tėvai da vė išpjauti tą žarnagali sa vo mažiems kūdikiams, nes tam amžiui operacija ir ne pavojiuga ir neskaudi. Te ėiaus dabar rimti gydytojai tos operacijos nedaro kūdi kiams, nes prityrimas paro de, kad kūdikiai kuriems tapo išpjautas minėtasis pa vojingas žarnos galelis, už augdavo su kokiu nors ne normališkumu. Tai-gi nors nėra žinios, kam yra reika lingas tas aklos žaruos ga lelis, tečiaus jis reikalingas. Spuogai vyrams ant kru tinės lieka dėlto, kad visi vyrai yra moterų vaikai. Vyrams tie spuogai nerei kalingi, ale ta jėga, kuri motinos viduriuose veikia dirbdama vaisiui krutinę, yra reikalinga ir tikslinga. T0.]! jėga smarkiai veikia ant mergaitės krutinės, dėl to su laiku jos krutvs užau ga pilnos. Ta pati jėga sil pniau veikia ant bernaičio krutinės, del to jam krūčių vietoje tepasidaro tik spuo guėiai. Kaikurios jėgos gamtoje dirba vieną bendra darbą augalams, gyvuliams ir žmonėms. Tos jėgos tik slingos visoje savo sampla toje, gali viename kokiame nors daikte padaryti tam daiktui nereikalingą pasek mę. Bet butu neprotinga iš mažo vietinio nenaudin gumo daryti išvedimą, buk visa jiega nenaudinga. Ūsai su barzda ir žemes nis balsas pačiam vyrui nei naudos neatneša nei nuosto lio nepadaro, bet tie daiktai nėra be reikšmės žmonių ly čių santikiuose, todėl jie ši tą reiškia mušu veislės pli timui. J Materijalizmo istorikas jLang tyčiojasi iš gamtos tikslingumo, kad ji žuviu veislei prilaikyti priperi ne apsakomas ikrų daugybes. Tečiaus negalima užginti, kad ta priemonė ištie. n t i k slą pasiekia. Didieji žvė rys tuvi daug budi) apginti I savo gyvybę nuo pavoju. Mažieji ginasi nuo išnyki mo nors savo veislingumu. Iš veislingumo kaipo prie monės veislei išlaikyti ne galima juoktis. Jis pasie kia dar ir kitą tikslą. Gy vybės tikslas, matomai, yra eiti pine kaskart tobulesniu gyvybės formų. Žemosios veislės yra labai veislingos, Jųjų porais minta aukštes niųjų veislių vpatos. Todėl gyvybės ėjimas tobulyn su sitrumpina sau kelią ir ei Ina sparčiau. Grudai uogos, ikrai, kiaušiniai ii' kitos gy vosios užmazgos nejaučia mirties kentėjimų, tapda mos augštesniųjų gyviu maistu. Kirmėles, musės ir kita Duonelaičio išvardytoji jįj kaimenė, išrodo nenaudin gos, žiūrint į ją žmogaus a kimis. Bet gamta turi pla čią ir didelę dirbtuvę, ku rioje kietoji medžiaga daug karti) perdii'bama, kad ga lutinai taptų tinkančiu pa grindu jausmams ir min tims. Nėra nei mažiausio abejo, kad visiems vaba lams ir gyviams toje didelė je gamtos dirbtuvėje pa skirta darbo dalelč, kurią jie kiekvienas sąžiningai nudirba. Kaikuriems vabalams te ko uždavinys sunaudofi žmogaus prakaitą, priskre tusi }>rie kinio. Tą darbą bedirbdami tie paniekintie ji vabalėliai pristygsta už daro savo maistui ir pasii ma .jo iš apskretusio žmo gaus kraujo. Besiekdami to kraujo, anie gyvuolėliai vereia žmogų greičiau apva lyti savo kuną ir suteikti jam sveikesnes gyvenimui sąlygas. Šiandien mums sunku pa sakyti, kam reikalingi kai km'ie ligų vibrijonai, ypač maro grybeliai. Taip ir prisipažįstame, kad mes ju tikslo nežinome. Del savo teorijų nelaužome faktu, to dėl nei nesakome, kad vis kas gamtoje tikslinga. Te gul taip pat padaro mušu priešininkai ir pasako, kad ne viskas gamtoje tikslinga, bet yra daug ir dideliai tik slingu daiktu, tada visi su seisime tiesos pažinime. Pripažinti žmogaus buvi mą neapgyventoje saloje i dėlto, kad ant jos rasta nu degęs degtukas ir nepripa žinti tikslingumo gamto je yra didelė neteisybė pro to srityje. Tat yra prisi laikymas vienu protavimo taisyklių Jėzui, kitu "Kari bai. Tokia metodą mums kuolabiausiai nepatinka. Kodėl teisininkai nepaten ka dangų? (Neapolio pasaka). Kitados į dangų priimda vę visus. Pateko į jį ir vie nas advokatas. Tas ūmai su si gerino su šv. Jonu Krika-, tytojum ir draugiškai su, juom tankiai kalbėdavo. i Žiūrėk, sako, tamiista V. Jėzui kelių prirengei, Jį parodei visiems žmonėms, net Jį pakrikštijei. Pirma Jėzaus tamista už tiesą kan kintiniu mirei. Tai sulig teisės tamista turėtum val dyti dangaus raktus. Tai, kad aš garbių ne ieškau, tarė šv. Jonas. Kas sako, kad tamsta I ieškotumei garbių? tar<~ advokatas. Tamista tiktai teisybės žiurėjai visada ir už teisybę galvą guldei. Nepridera nuo savo prie dermės tolintis vien dėlto, jkad ji nusižeminimo nedau pina. Kad pats Viešpats Jė zus Petrui įteik? tuos ralT !tus, tai kaip aš dabar ga liu turėti teisę ant jųt j Jteike dėlto, kad tamf stos nebuvo tada ant le mos, bot Jis turėjo mintį tamstai įteikti juos. Pats dabartinis ty raktų neŠiofO ,įas žinojo tą Viešpaties mtn tį, nes tamistos vardu pa šventė Ryme bažnyčią, ku ri yra viso pasaulio bažny čiij motina ir mokintoja. Rot man V. Jėzus nesako apie tai nei žodžio. Ko-gi stebėtis, kad ne pasakė 1 Bene Viešpats mažai turi kuomi rūpintis. Antgalo, oia Petro prieder mė buvo atiduoti tamistat raktus ir gana. Visažinan tis Dievas ilgai laukia, kol Petrą s tą priedermę išpil dys, bet nenumanu, kad jis rengtųsi tą padaryti. Tam stos priedermė yra grąžintf tvarką. Ne-gi gali nepildy ti tos dorybės, kuria iifcjal gyvendamas ant žemčs. A5 nesmi skundų kėlikas, dėl to patarčiau neskusti Petro V. Jėzui nei Dievui TCruI, o kreiptis prie paties Pet ro, kad jis išpildytų, kas reikia. Iš to gera nebus: aš kais tas, jis karštas. Gali dar nesutikimas išeiti. Tai geriausia ant ras to pareikalauti, kad Petras gražintu raktus. Kaštas v ra šaltas: jis prašalina vi »sus asmeninio susikirtimo I pavojus. Bet aš nepratęs rašyti. Nei pamokslų aš niekad iš rašto nesakiau. Dėlto aš nf'csnii tarp tu pranašu, ku rių veikalai likosi šventame Kašte. Aš mielu noru patar nausiu. Ir aš noriu, kuomi galiu prisidėti prie visuome nės naudingo darbo. Gerai, tai parašyk už mane laišką šv. Petrui. Man neišpuola rašyti be tamstos įgaliojimo. Del riša ko aš čia ateidamas pasiėmiau su savim keletą I įgaliojimo blanketų. Taml sta tik pasirašyti, o aš jau atliksiu visą darbą. 6v. Jonas čia pat davė J galiojimą advokatui vesti visą bylą, daryti visus tei sių reikalaujamus išmokes čius, priiminėti savo klijen to vardu visus pinigus, dalg tus ir teises, kurios jam su Ivg teisėtų ištarmių pareis. Įgaliojimą gavęs advoka tas nurašė šv. Petrui: "Jūsų šventenybe, Ger biamasis Tamsta! Didžiau siai gerbiamasis šventasis Jonas Krikštytojas įgaliojo mane, kaip Jusų šventeny bė mato ir pridėto čion raš to, paieškoti teisingai jam prigulinčius dangaus rai tus. Mano brangaus klijen-1 to reikalavimas .remiasi ne mažesnėmis kokiomis nors 1 teisėmis, bet aiškiomis Die vo Kodekso ištarmėmis. Jusų Šventenybei beabojo žinoma yra, kad Malachijo 3 perskyrime pirmoje eilė je, ir T*aijo 40 perskyrime 3 eilėje, kalbama apie m?* no klijentą ir jo teises Ir kad tat atkartota teisių pa į naujinime, būtent MateuSo1 3 perskyrime 3 eilėje. Ma-| no klijentui butų labai ne malonu, jei-gu jis taptų pri verstas savo teisių ieškoti Aukščiausiame Dievo teis ino. Priešingai mano didžiai gerbiamasis klijentas, gerb damas Jusų Šventenybes asmenį ir augštę vietą, ti kisi, kad minėtasis dangaus raktų sugrąžinimas įvyks be teismo nemalonumų. Laukdamas teisingo ir greito atsakymo, pasilieku I su priderančia pagarba Jū sų Šventenybės tarnas, ad vokatas...." Čia buvo pridė tas sunkiai perskaitomas, parašas, bet labai aiškus adresas. (Javęs tą laišką, fiv. Pet ras galvojo porą dienų. Ant galo jis atsakė. '(Pabaiga ant 5-to pusi.) Į KAM LEIDI SLINKTI SAVO PLAUKAMS?!

Neturėsi daugiau kal tunuotų, rėsvų, krintan čių, pleiskanuotų, ap mirusiu, žodžiu—ligui stų plaukų—ko turėtu mei visuomet gėdinties, nes tas daro Tau ne apsakomą nemalonumą —jeigu tik ^umai pra dėsi vartot musų su taisytus plaukams vais iua ucrmaiuga ueresnių plaukams vaistų už "Dermafugą" nėra! "Dermafuga" padarys tą, kad Ta vo plaukai bus tankus, švelnus ir skaistus 1 Oda Tavo galvoje bus ty ra, pleiskanos išnyks ant visados, o plaukai niekad daugiau neslinks. Busi patenkintas savo plaukais I Ne pavydėk kitų puikiems plaukams, nes pats gali turėti dar dailesnius t Reikalaujant prisiusime Tau pačta suvis dykai išbandymui "sampilą". Prisiųsk 10c stampomis persiuntimo lėštj, gausi išbandymui dėžutę "Der mafugos" veltui, sykiu ir brošiūrą, užvardytą: "Puikus Plaukai". ARGIL SPECIALTIES CO., Dept. 15 P. O. Box 37, Philadelphia, Pa.. DYKAI PER ŠEŠIUS MĖNE SIUS. Mano specialia pasiulij'. nias Jums, kad Jus turėtumėt progą susipažinti su mano žurna lu "Investing for Profit". Ji yra verta $10 už vieną, kopiją tam, kuris neturi užtektinai pinigų, del gero pragyvenimo. Joje tilpsta žinios, kaip likti turtingu greitai ir teisingai. "Investing Profit" yra tiktai vienas progresi viskas finansiškas žurnalas ir turi dau giausia skaitytojų Amerikoj. Jame parodoma kaip $100 gali užaugti į $2,2000; rašykite dabar, o aš Jums prisiųsiu ši brengų žurnalą dykai šešiems mėnesiams. Rašyk tuojaus, o aplaikysi šj puikų žur nalą. H. L. Barber, 529 28 W. Jackson Boulevard, Chicago. NEW PE.PFECTION OI L COOK STOVĖS "Tai Tas! Pats Su Ilgu Melinu Kaminų" KUOMET nuėsl pirkti J krautuvė visuomet žiur«'-k kad butu ilgas molinas ka minas padaro New Perfec tlon be durno, taip geruti kaip ir pažinis rečius. New Perfection su ilgu molinu kaminu Kerai ir grą žai bėga. Ugnis nėra tain karAta kaip nuo paprasto pe čiaus, ir mažiau vietos už ima. Snvirš 2,000,000 namuose yra vartojamas Ncw Pcrfrctlon yra nebrangus o nau. užtat J) tiek daug šeimynų perka ir vartoja kad labai geras. Ncw Perfection yra ne brandus o nauda atnefta to kia pat kaip ir brangus pe čius. Nereikia kurti, nei pe- lenu nefiti, namuose netesi randa tiek dulku nes siemant pelenus dulkes darosi. New Perfeetion ĘflMai yra parduodami visokio sty liaus ir didžio Kaina nuo f3.00 ir augSfiau. Standard Oil Company (An Indiana Corporation) TAS PATS SU ILGU MF.MNIT RAMINU DUNBAR yra miestas laimes Nutarymas yra kad 30 MILIJONO ARMOUR PLflTE PLENTO tiel SUVIE NYTU VALST. VALOžlOŠ Bus pastatyta apiclinkcj KANAWHA VALLEY arti CHARLESTON W. VA. pačioje širdijc kur DIIHBAR RANDASI Kongresas jau nutarė darbas bus pradėtas tuojaus DUNBAR turi šiądien vie nuoliką kartų daugiau žmo nių negų trjs metai atgal. per Valdžios Armor Plate Plentą, mes turesime DEŠIMTS KARTU DAU GIAU I VIENA META Lotą kuri tu šiendiena nu sipirksi į trumpa laika bus vertas du syk tiek už kiek pirksi. PRADEK DABAR!! Kol dar nevelų, pirk lotą dabar ir SUTAUPYK PINIGUS DUNBAR LAND CO. D. B. Box 801 Charleston, W. VA.

Page 4

KAS TAI YRA MIEGAS? Miegas yra labai reikalin gas dalykas žmogaus gyve nime. Be miego, kaip ir be maisto mes negalėtume palaikyti savo organizmo gyvybės. Miegas sutvirti na musų dirksnių sistemą ir pati gera širdis prigimtis kviečia mumis į lovą pailsė ti, kuomet esame nuvargę. Kokio nors darbo delei mu sę protinės ir fizikinės jė gos mažinasi, silpsta. Teisy bė, kaikurį laiką dar žmo gus gali kariauti su miego reikalu, bet ankščiau ar va liau prigimtis įveikia. Taigi miegas ir budėji mas palaiko mumyse gyvy bę, bet perilgas miegas bei perilgas budėjimas yra la t>ai kenksmingi. Miegamasis kambarys privalo buti didelis ir daž nai vedinamas. Drėgnumu iš jo būtinai reikia prašalin ti. Taipo gi kenksmingi miegamajame kambaryje kvepalus, nors jie butu ma loniausieji. Žolynai ir gi nereikaling jame. Sveikiausias guolis vidu tiniškas: nei minkštas nei kietas. Jeigu jau reiktų išsirinkti vieną iš tų dviejų, tai geriau pasiskirkite kie tąjį: Nesidangstikite sto-' ra antklode tas nesveika, labai sukarština kuną. Mie stuose geriausiai vartoti ašutinius pašonius. Perdi delė šiluma bei karštis ken"! kia miegančiam. Kas nori sveikai išsimie goti te negeria svaigalų, te nevartoja įvairių narkoti kų, te nerūko miegamame kambaryje, te nesidarbuoja ilgai protiškai, te buna do ras. Miegant, smagenvsc bū va labai mažai kraujo. Ta me insitikinta sekančiu bu au: Tūlam kareiviui armotos Šovinys nuskėlė makaulės dalį; kuomet jis miegojo smagenis buvo susitraukę, bevarsiai, gi, pabudus, sma genq akytės (veliulės) pri sipylė krauju ir jų viršus iš sikišo iš žaizdos. Joks naturališkas musij kūno stovis neturi taip di delės intekmės ant sielos, kaip miegas. Kiekvienas keitimasis žmogaus kune daro veikmę ant dvasinės mūsų dalies, bet miego veik mė reiškiausia ir nuosta biausia. Jame žmogaus dva sia tai vergiškiausiai nupuo la, tai, y t erelis, pakįla į dangiškas augštybes. Didžio astronomo Newto no dvasia miegodama lak stydavo planetų erdvėse Ir ten rišdavo painiausius pa saulio klausimus. Kartais fantazija taip iš tempia dirksnius, jog mie gantis žmogus pradeda visai nuosekliai judėti. Gal ne vienam kada nors sapnavo si, jog tapo plėšikų užpul tas. Sapnuojantis pradeda muštis, kaip tik gali, kilnuo ja ore rankomis, spardo ko jomis ir taip ilgai kovoja, kol nenubnnd* užmigęs pr-42S So. \Vabash a ve., 1968 Mil\vaukee a ve., (i137 So. I lalsted St., 31)48-50 \Vest 12tli Street. Jie yra tu rėję krautuves ]>er paskutinius 18 metij, ju kainos yra visuo met daug žemesnės negu ki tur. Nežiūrint ar tai Imtu už pinigus ar ant lengvu išmo keseių, užtat ju krautuvės yra j visad piln6s žmonių, o žmonės ten eina, kur galina geresnį patarnavimą, už pigesni; kai ną. Mes visados tą duodame k; garsiname. I KUR YRA ARČIAUSIAS PRIEŠAS? Kiekvienam yra gera žino ti, kas yra mušu aršiausiu priešu, idant galėtume jį nu siusti ant toliaus ir visados Druskos l'pe. Jo vardas yra: Skilvio suirimas. Kuomet skil vis nedali suvirškinti maisto, kraujas užsinuodija nuo susi rinkusiu išmatų ir atsilaiko moji gyvastiniu organu galy bė eina mažyn. Trinerio A merikoninins Kairiojo Vyno Kliksiras prašalina visus su irimus, išvalo vidurius ir pa gelbsti virškinimui. Nuo kie tu viduriu, galvos skaudėjimo, nervuotumo, energijos nete ikus, nuo aplaino susilpnėjimo ir 1.1. Trinerio Amerikoni nis Kairiojo Vyno Kliksiras pagelbės tikrai. Kaina $1.00. Aptiekose. Trinerio Lininien tas suteikia greit?) pagelbą nuo rauni t iį neuralgijos, pa maitinimo ir tt. Kaina 25 e. ir 5(k\ aptiekose, JJ5e. ir krasa. .Jos. Triner, K»3o K»->!) So. Ashland ave., (hieago, 11!. (Apgarsin.) Dr. Franklin 0. Carter OaUaras Ir Specialistas Akių Ausų No sies ir Gerkles. 20 Metf GYverant's ant State Gatves 120 So. State Street U/ima visa Z ra Flora Adynos nuo V iki 7 vakare NėdelJomis nuo 10 iki 12 £i-i KŪDIKIO SVEIKATA IR AUGIMAS ::osi ant duodamo maisto daugina, negu ant ko kito. Jeigu nc'tali iir.dyti kūdikio i ~§eU&7Sovet6*v EAGILE oRAND CONDENSED M ILK T M e O R I C l N Al_ I,ongva prirengti, lengvai suvirinamas. Kūdikiai tarpsta nuo jo. Iškirpk 5} apskelbimą ir pasiųsk j 6ordcn's Condcnsed Milk Co. New York. M. Y. Paaiškinimus rati.si lietuvin į 'Jovanai DRS Plymonth National BANK Plvmouth. Pa.

Kapitalas su perviršiu $200,000.00 j Šitoji Banka prižiūrima j Suvienytų Valstijų valdžios. Moka 3 nuošimčius nno sudė tų pinigu. Galima susikalbėti lietuviškai. G. N. Postlcthivaite,

iždininkas. Mandagus patarnavimas. "ŽVIRBLIS" į LIETUVIAI! pasiskubinkite užsisakyti "ŽVIRBLĮ" juoku ir satyros mėnesinį laikraš ti, kurs yra jau žymiai padidintas ir metams pre kiuoja tik 1 doleris. "ŽVIRBLIS," į 242 W. Broadway, So. Boston, Mass. m Penkdešimtmelinis Apvaiksčiojimas M The Hibernian Bank įkurta 1867 metuose. Pietvakarinis kampas La Salle ir Adams St. Suvirs 60,000 depositerių SAViNGS DEPARTMENT Depositas ant dolerio ir daugiau priimami 3 nuošimti mokame i.nt metu. Atdara Subatoje nuo 6:00 iki 8:00 vai. vakare. Saugi Įlanka kuri yra pasirengus Jums patarnauti. Trust L>eparmcntas išpildo visus premonės sąryšius. REAIj kstati; departjientak Perka ir parduoda žemės ant komisijos; skoliname pinigus ant namu; i&kolektuojame randas. Real Estate Mortgage Bonds, Katalikiško Vyskupo Chicagos. yra dabar ant pardavimo $f>00 ir augšč-iau. DIDŽIAUSIA

KRAUTUVE LIETUVIŠKA CHICAGOJE uzmiKome mi k ru džius ir laikrodėlius, auksinius žiedus, ftliubi nius ir deimantinius, muzikas, gramofonus su lietuviškais rekor dais, konccrtinas, ant kuriu Kali Kroti ir ne- f mokantjs visokius 60 kius. armonikas rusiškas Ir primines, importuotas ir taip jau rusiškas balalaikas ir gitaras. Taipgi vargonų pardavimas. Dirbu visokius ženklelius drl JJraugysėii;. Taipgi taisome laikrodžius, laikt odelius, visokius inuzikaliSkus instrumentus ir revolverius. Favo darbi). gva rantuojame. Miisii kainos ant vis ko žemesms, negu kitur. Gyvenantis už Chicagos orderius ga lite siusti per laiškus. STEPONAS P. KAZLAWSKI 4632 S. ASHLAND AVE., CHICAGO, ILL. TELEPIIONE DROVER 7300 Katalogą vislcm3 dykai, l;as tik prisius už 2c. Htanip;>. IŠRADĖJAI! I MILIJONUS DOLEKIŲ Žmonės dasidirbo per naujus ir gorus IŠRADIMUS, ta pro^a gal buti kiekvienam, gal but turite kokį išradimu del užpatentavimo, gal norite, 14K.^ IŠKASTI", reikalaukite nuo musų dykai palaimų ii; VEDfiJG I&ItADIMŲ, kjį išrasti ir kaip užpatentuoti, kurį kiekvienam išsiųsim dykai. Risun kus ir modelius bundome ir egziminuojame DYKAI. RAŠYKITE Lietuviškai, bent į katnj mūsų ofisą: AMERICAN EUROPUN PĄTENT OFFICES fDS) 309 Broidvi? REW Y0IK larristcr B«f. WASH|N6T0N D. C. TeL Y arda 1531 DR. J. KUL1S L>1£T U V1B GYDYTOJA* IM CH1KUKOAB, 3269 8. Haisted rt. Cblcago, UL Uydo visokias liga* moterį] lr vaiky. Prltmlmo Valandos: nno i ryto Iki 12; 0 iki Med*iiomia: nuo 9 iki 2 po piety; nuo iki 8 P. fcTMtafltlu I. M. Siuita! THE ELECTRIC SHDP 1641 W. 471b Stmt Tel. Drover 8833 Atliekamo visokj electrlLoe larbą. pigiaits. gerlaua ir grei čiaus, noKU 1:iti. Kuvecium cloc tros d ratas J namus: geso ir Mektros lempas. Taisome mo torus, fanus ir visokius daly tus surištus su Elektriką. Reikale suteikiamo patari mą apknlnuojame darbą_ DAR NEVELU INGYTI KALENDORIŲ 1917 METAMS. Geriausia šioms 1917 metams Kalendorių išleido 'Darbininkas". Jam straipsnius rašė ir raštus gamino garsiausieji Amerikos lietuvių veikėjai ir rašytojai. Ja me esantieji raštui nenustos vertės ir indomumo per me tų metus. Tame Kalendoriuje yra straipsnių darbininkų reikalais, gražių vaizdelių, dailių eilių; yra svarbus ga; aprašytos visos didžiosios katalikiškos organizaci jos. raštas apie Lietuvos nopriguliuv be; yra ilgas straipsnis apie kare ir jos priežastis ir dabartinės karės peržval Visi raštai parašyti aiškioje, dailioje, visiems su prantamoje kalboje. Kalendorius papuoštas Įvairiais paveikslais. Pusi. turi 128, kaina tik 25c. Kas užsirašys "Darbininke" metams ir atsiųs $3.00 tas gaus "Kalendorių" dovanoms. Kas per gavėnią pri sirašys į Lietuvių Darbininkų Sąjunga, tam "Kalendo rius" bus duotas dykai. Užsakymus siųskite adresų: "DARBimmi&S" 242 W. Broadway, P. K. BRUCHAS Geriausia vieta pirkti Deimen tus ir aukso žiedus aukso ir paauksuotu laikrodėliu leneugėlij laketij koloneku spilku ir tt. Mu šu lietuviška krautuvė yra Vie na iš didžiausiu Ir seniausia Chicagoje Musu tavorai yra tei sinau i Kvarantuoti ir prokčs pi gesnės negu kitur. P. K. BRUOHAS 3323 S. Haistčti Si. CHICAGO SAUGUMAS I PASIDETIEMS PINIGAMS 1 Saugiausias pinigams pasidėti bankas yra STATE įį{ BANK of CHICAGO. Žmonės turi čia pasidėję jšj viso $11,972,000, o banko resursai siekia daugiau gi kaip $37,000,000. šio banko tvirtini)}) parodo ką-tik }»a.-k«*lUtoji Įį\ ap\>kaila. Apv>ka?la, luitenl, parodo, kad liaukas turi: Ik Pinigų aul rankų ir batikose $12,34-,<X)0 |jj I štikrintais bolidais, jęreit paveteia mais grynai pinigais j|j Duotų paskolų ant deramą u/statu (ialima pasidėti banke pradedant nuo vieno dolerio. Mokama nuošimtis. ra Tauponiasai ha n k u skyrius atdara." Subatomis vakarais nuo 6 iki 3 vai. Bi State Bank of Chicago Vidurmiesčio Bankas, kur kalbama lietuviškai. LA SALLE ir WASHINGTON gatvių karaapas.. I'riefe City Hali

Page 5

LIETUVIAI AMERIKOJE WORCESTER, MASS. I Gal no vienam bus įdomu girdėti apie šitų linksmų, dailių vietelę, kaip YVorces ter, Mass. Oia randasi lie tuviu kolionija nemaža. Be rods mūsiškiu čia yra dau giau, kaip 7,000. Gerokas skaičius lietuvių gan pasi turinčiai gyvena, turi savo į namu, krautuvių ir kitokių biznių. Darbai eina gerai, darbas lengva gauti, jei tik norima. Mokama nuo 13.00 dol. ir daugiau į savaitę. Daugelis lietuvių turi labai gerus darbus. Nestinga "VYorcesteryj ir visokių or ganizacijų, draugijų kuopų, vakarų ir tt. Daugiausiai darbuojasi vietos šv. Kazi miero parapijos choras, ku ris yra gerai išlavintas. A čių minėto choro vedėjui p. Čižauskui retai kur Ameri koje atrasime geresnį lietu višką chorą, kaip šis. Gai la tik, "VVorcesterio lietuviai retai rašo korespondencijas apie savo veikim;). Tokios korespondencijos labai bu tų pageidaujamos. Vargdienis. EASTON, PA. Labai gerai nusisekė pfrmas vyčių vanaras. ►Šiomis dienomis darbšti Lastono Lietuvos S'yčių i54 ta kuopa surengė gražu va karu, {Sulošta tapo: "Tik rasis dėdė," 44Čigones atsi lankymas" ir dar vienas

trumpas vaizdelis. Loši mas pavyko gerai, artistai mėgėjai neblogai mokėjo savo į^oles. Pirmame veikale lošė p lės: Ona Mikalauskiutė ir 13r. Straiiikaitė. Veikale 44Tikrasis dėdė" dalyvavo sekantieji: p. Ža sinas, p-lė V. Kundrauskiu tė, p-lė b\ .Vaikaitė, p. VI. fiušis, p. A. Musis, p. A. I uvo imsi riiikę daug ir visi smagiai linksminosi. Nedėlioję, G d. gegužės L. Vyčiu 22 kuopa rengia de batus su socialistais. Deba tų vieta: Frank ir James svetainėje, pradžia: 2 v. po piety. Chicagos ir apy-J lenkiu jaunimas nuoširdžiai! i yra kviečiamas atvykti j j šiuos įdomius debatus. Jų I pelnas skiriamas karėje nu kentėjusiems broliams ir se sutėms. Įžanga 23c. Vieti niai socialistai labai nusimi nę, kad vyčiai žada iškelti aikštėn visus jų nedorus darbus. Lietuvos Pelėda. BEALKOHOLINIŲ G£ RALŲ PARODA. Tikrai ypatinga paroda. Tokią parodą surengė blai vininkas su blaivininkais S. Bostone, Mass., bal. 26 die ną Šv Petro parapijos baž nytinėje svetainėje. Apie tą parodą "Darbininkas" taip rašo: 4"Apie parodoje išsta tytus gėrimus reikia pa sakyti, kad jie mūsų lie tuvaitėms garbę padarė,j 0 Visokiems alkoholiams I yra didžiausiu pavoju. J vairių ryšių gėlimų buvo apie puskapį. Duonos rūgštimai, duonos skysti mai, citrininiai, apelsini ,niai, slyviniai, "mdlyri niai" ir kitokie visokie kvasai ir vynai galėjo pa tenkinti labai išlepintą gomurį. "Ir ko čia, rodos, vie toj svaginaneių alaus de gtinės, nevartoti bealko holinių gėrimų, kurie ir sveiki ir skanus. Prie to ir pigus. Kaikurios merginos įstengė padary ti rūgštymo bonką vertės 1 cento, kitos 2 centų, 3, o daugiausia 12 centų, kuris jau yra skiriamas lietuviškoms iškilmėms. "Galima pasirinkti ko kio tik gėrimo nori ir prie kokių aplinkybių jį nori vartoti. "Geriausia parodoj pa sirodė su gėrimais: p-ni Antanavičienė, p-lė Al. Lazdinaitė, p-ni A. Strau skienė, p-lė Y. Varžins kienė ir K. Treinavioius, kuriems komis, pripažino po $2.00 dovanu ir pagi rtino laiškus. "Kitoms parodoje da lyvavusioms. V. Belee kiutei, M. Butvidicnei, H. Hveistienei, 1?. Liudmin skienei, Grieiuniene'i, M. Suudukicnei, Vr. Jankavi rienei, J. Kazlauskienei už gen; ir skanių gėrimu pagaminimų pripažinti pagyrimo laiškai." Mos manome, Imtų labui naudingu ir kitose lietuvių kiliom jose surengti pana šias parodas. Tas labiaus niusų žmones paskatintų prie blaivi ilgojo gyveninio. J s to butų didelė nauda pa vieniems ir visai lietuvių tauta i. SKAITYKIT IR PUTINKIT "DRAUGį" "Lietuvių sicialistu perlai" Šiuonii pranešu gerb. vi suomenei, kad rengiu spau don labai įdomi.). kuingy. vardu 4'Lietuvių Socialistų' Perlai." Joje tilps pasižy mėjusiu lietuviu soiealistų vadu, redaktorių ir agitato rių-kalbėtju biografijos. Nuoširdžiai meldžiu visų tų, kurie žino apie Moekaus, Karaliaus, Montvido, Kai lio, Perkūno, Bagoeiaus, Šeštoko ir daugelio kitų, įvairias niekšystes-apgavy stės prisiųsti man jųjų aprašymą, už ką busiu labai dėkingas. Prisiųs tieji faktai turi būti teisin gi, su parašu ir adresu dvie jų liudininku. Dar geriau butų, kad prie prisiųstų do kumentu butų pridėta no taro antspauda. Prisiųstos žinios bus laikomos arehive, kaipo dokumentai. Jau ne mažai turiu surinkęs faktų, bet man dar daugiau jų rei kia. Taigi, vardan teisy bės, nesibijokime iškelti aikštėn ir parodyti visuo menei tikroje šviesoje pa ėius socialistų "pirlus." Su pagarba, Stud. Al. Račkus. Kaštus galima siųsti šiuo adresu: 1410 80. 49 Ct., Cicero, 111. TIKSLINGUMAS IR MINTIS. (Pradžia ant 2-ro pusi.)

tai žmogus tegali mintyti, todėl minėtieji geologai pro tingai sako, kad tik žmogus tegalėjo išskelti titnagines geležtes. ^Kadangi gyvybei ant že mės šelpti susibėga neapsa koma daugybė galingiausių ir įvairiausiu veiksnių negu titnaginiai geležtei daryti, kadangi ta neapsakomoji jų daugybė yra milijonais kar tų didesnė ir svarbesnė už priežastis tas geležtes, tai mes tvirtindami, jog mintis sudarė pasaulio tikslingu mę, tarnaujantį gyvybei, ne lyginamai esame toliau nuo klaidos, kaip geografai ir geologai minėtuose dvejuo se atsitikimuose. Užtat mes atkartojame su Anaksago ru: Nus panta epoiese, t. y. Išmintis visą pasaulį pada rė. Žmogaus išmint i s neveikia be smegenų. Gamtamokslių ir šiaip mokslų pastangos visoje žmonėms kokiu nors bildu prieinamoje medžiagos srityje nerado nei vieno pa vyzdžio išminties be sme genų. Teėiaus paties žmogaus smegenys yra tikslingai vei kiančios gamtos padaras. Jeigu mes teisingai stebi mės akies arba paikšėio pri gimties tikslingumu, tai dar didesnio pasistebėjimo verti yra smegenys. Taigi ir juos tegalėjo padaryti ne kas daugiau, kaip Išmintis. Gamtamoksliai žino, kad ant žemės jauniausi yra žmonės, senesni už juos yra gyvuliai, už gyvulius sene sni yra augalai. Prieš atsi rasiant gyvuliams, smegenų nebuvo ant žemes. O ižimn-, tis jau buvo. Ji sudarė pai-i nų augalu mechanizmą. Čia mes turėtume pagundą ap rašyti kaip išmintingai ir tikslingai sudirbtos augalų celiulės, arba akytės. Bet tą pagundą atidėsime šalin. Nebuvo smegenų ant žemės, kada pirmą kart vanduo už šalo. Vanduo su visomis sa vo ypatybėmis senesnis ir už augalus. Nebuvo smege nų, kada vandenis skirstėsi nuo sausumų. Milijonais balsų gyvoji ir negyvoji gamta skelbia min tijančiam žmogui, kad buvo Išmintis, kuri pasaulį su tvarkė ir kad ta išmintis ne turėjo smegenų. Kadangi medžiaginė išmintis negali mintyti be smagenų, tai pa saulį sutvarkiusioji Išmin tis buvo nemedžiaginė. I Kaip mechaniko išmintis į išmintingai sudaro mašiną, bet nepasilieka joje, taip ir pasaulį sudariusioji Išmin tis įteikė to pasaulio dalims tikslingą veikimą, bet pati ne pasiliko medžiaginiame pasaulyje. Jo tikslingumas yra transcedentiškas, o ne immancntiškas. Taigi aišku, kad šalia pa saulio buvo nematerijalė, nuo smegenų nepriklausan čioji Išmintis, kuri gyvybę leido ir sutvarkė ant žemės. Ta išmintis apėmė di džiuosius žvaigždžių plotus ir smulkiu smulkiausias da leles akia neišmatomų dul keliu. Ji sudarė ir telesko pu ir mikroskopų srytis ir da daugiau negu žmogaus mokslas prieina su tųdviejų padaru pagelba. Mųs pro tui išrodo neapsakomai ste bėtina ta didžioji visky, api manti gyvybę šelpianti Iš mintis. Didis graikų filoso fas Sokratas Ją pažino savo protu, tukstaneiu metų pir ma jo Abraomas tą Išmintį dar geriau pažino savo pri tyrimu. Puslaukinis Gulbių Upės klonių gyventojas australietis iki šiai dienai išlaikė tos Išminties pažini mo sklypus, pareinančius iš pirmutiniu žmonių, gyvenu sių aut žemės. Ir Sokratas su savo moki niais ir Abraomas su savo vaikų tautomis ir didieji sep tyniolikto šimtmečio gamti tninkai (Kepler, Galilei) ir devynioliktojo amžio gam tininkų kunigaikščiai (Pas teur, Seeehi) ir dvidešimto jo mokslą vyriai (de Lappa sant, Brauly) ir primity viai žmonės tą, pasaulį su dari usi«7, Išmintį vadina Dievu. Anglas JLaug ir vokietys Sejiniidt prirodė, kad stam bieji primityvių tautose bendrieji religijos ruožai yra pirmosios žmonių religijos palikimai. Tarp tų ruožų pirmutinis yra tikėjimas į vieną Dievg. 4 4 V ienybė Lietuvninku'' rašė, buk nuo Kanto laikų jau drūčiai ir tvirtai esą nu statyta, kad teoretiškuoju protu jokiu budu negalima. priparodyti, kad Dievas yra. j ^lums išrodo, kad Brook lyno laikraštis klysta. Kan to kritika Dievo buvimo pri rodymų klausime buvo sek li. »lis ėmė Dievo prirodymų konspektu ir neįsigilino j paeiij. jų mintį. Jis padarė klaidu, bandydamas juos vi sus suvesti į ontologiškąjį, .ris pats savo vėlesniame veikale (Praktiškojo Proto Kritikoje) pasinaudojo psi chologiniu Dievo buvimo prirodymu, tvirtindamas jį apodiktiškai, nors butų ga lėjęs jį apdirbti ir teoretiš kai. Prieš Kanto autoritet^pa lima butų pastatyti daugiau ir didesnių autoritetų. Bet mes kviečiame Vienybę Lietuvninkų,, šito straipsnio išvadžiojimus perkritikuoti dvidešimtojo amžio gamti ninkų metodos priemonėmis. Tada galima bus kalbėti Lietuvos Vyčių Gegužine Bostono Vyčiai rengia milžinišką Išvažiavimą Gegužio-May 30, 1917 Calcdonian Grove Parke West Roxbury Mass.

Visas pelnas nuo gegužinės skiriamas: NUKENTEJUSAI UETUVAI. Kelrodis Svečiams iš Kitur. Išlipę ant South Station imkit "eldveiterį" į South ir važiuokite iki Forest llill iš ten paimkite karų į Char les Iliver (West Koxbury), kuris privež jus tiesiog prie Culedonian (irove. GENEKALIS OFISAS: "DARBININKAS" 242 West Broadway, South Boston, Mass. Bilietus galima gauti "Darbininke" ir pas Vyrių kuopų narius. PROGRAMAS: 1 Tautiški ūii.olBi, S. šoktai, Oiiinos (rliorai, kdIu, durtai) 4. n) t nikų; l>) mrr*luų; c) (lidoliŲ t yry; d) mažiiikig motrrŲ; c) taikų. S. Ita*kct-B«l1, A. Driituoltu imtynes, 7. )WlM'-tiAll, H. Virvės traukimas, O. Ivalrvu monai, 10. Prukalbon, If. Driliaf, 11. Monologai, (lljalocal ir t.p. 13. s veri v suma n> mat. U2KAND2IAI SKANUS U 2 PINIGUS. BILIETAI: porai (merginai su vaikinu) 50c., vy rams 35c., moterims 25c., vaikams 10c. h Į apie tai, kaip tvirtai šian dien yra nustatyta, kad Die vo buvimą prirodyti protu negalima. Tik reikia neužmiršti, kad šitas straipsnis yra tiktai viena dalelė iš daug dides nio protavimo, kuriuomi Dievo buvimas prirodomas sulyg dabartinio mokslo rei kalavimy. f dienraštį rašant labiau reikėjo rūpintis i>o puleriškumu negu precizija. Padorus filosofas lengvai pamatys, kuriuose daiktuo se yra paaiškinančios digre sijos, kuriose praleidimai tik specialistams suprantamu protavimo dalių. KODĖL TEISININKAI NEPATENKA Į DANGŲ. (Pradžia ant 3-f-io pusi.) "(gerbiamasis Tamsta! Skaičiau tamistos cituotą-; aias benojo ir Naujojo Įsta tymo yietas. Jose, tiesa, i kalbama apie sv. Joną Rrl-| kštytoją, bet aš neradau Jo se, kad dangaus raktai bu tu pavesti šv. Jonui. V. Jėzaus žodžiai, užrašytieji Mateušo, man išrodo taip aiškus, kad aš drįstu pasilaikyti dangaus raktus ir toliaus. Tamstoms prisi eis šauktis Yiepaties Teis mo, -jei neatsisakysite nuo savo reikalavimo. Bu pa garba Petras." Advokatas prišnekėjo Sv. Joną kreiptis teisman. Pa sirodė, kad danguje teisme visai nesą. Advokatas pa tarė kreiptis prie šv. Jono Evangelisto, nes tas vra V. Jėzaus sekretorius. Evan gelistas priėmė skundą ir į traukė ją į aktus. Advoka tas džiaugėsi, kad tapo pa stebėta danguje. Žinoda mas tėsos tik vienas teisi ninkas danguje, jis tikėjosi, kad Dievas turės paskirti teisftju. Bet ant rytojaus šv. Jonas Krikštytojas gavo atsakymą, kad bylos negali buti kol šv. Petras nepasi rūpins advokato. Kadangi danguje tėra tik vienas ad vokatas ir tą jau užėmęs šv. Jonas Krikštytojas, tada su byla reikia laukti, kol kitas advokatas ateis į dangų. Nuo to laiko daugelis j v siūlėsi, bet šv. Petras, kaip tik pamato katrą pas dan gaus duris taip ir užtrenkia j:js. Neturėdami kur buti. nabagai keliauja pragaran. Taip ir tebėra byla neper žiurėta iki šiol. PIENAS MILTELIAIS. Danietis Wimmer atrado būdą pieną paversti milte liais be sumažinimo jo ver tės. Sakoma, kad tas pa daroma labai lengvai be jo kiu kenksmingų pridečkų. Spėjama buk pieno verti mas miltais užmušus džio vos, tymų ir kitų ligų bak terijas, kurios nemažai pa daro ukininkui blėdies. Sis išradimas suteikia dideli patogumą keliaujantiems laivuose, kareiviams, darbi ninkams ir tt. Pridedant 9—10 dalių vandenio prlę šių miltelių pasidaro gardus ir maistingas pienas, kad rodos toje pat dienoje pa la idytas. Iš to paties pieno esą. taipo-gi galima sumug ti naturališką sviestą bei suslėgti surį. Tas miltinis pienas buk užsilaiko Ilgiau sius metus visiškai neges damas. Danijos žemdyr bystes ministerijos padary tas tojo pieno analizas tik rai parodė, kad jame yra vi !sos reikalingos dalįs tikro jo pieno. Šveicarijoje tafp pri vra fabrikų, ištraukian ti; vandenį iš pieno ir to kiu budu paverčiančių Ji miltais. Naujanybe Jau galima gauti nauja knygelę PATARLĖS ir ISMINTIES GUDRUOLIAI. Surinko P. Mulevičius, Tai yra vienatinė tos rųšies knygelė lietuvių kalboje. Jo je telpa daugybė trumpių, bet labai svarbių minčių. Senas, jaunas; mokytas ir bemokslis ėia ras sau tinkamiausio dva siško peno. Knygelė nemaža ir daili. Pinigus galima siųsti k rasos ženkleliais. Kainuoja tik 25c. Adresuokite: DRAUGAS PUB. CO. 1800 West. 46th Street, Chicago, IU. °0»0°UU°q°IM Męnnęrfs i BORBTSD I TdLCVJM POWKR I nuimi W»ni mh Ow" CHKMIcJtL CO., RL^VAAK, K. J.

Page 6

CHICAGOS ŽINIOS Šimulio. Šv. Kryžiaus at radimas. šv. Mauro. šv. Aleksandro ir šv. Jurena lio. i Rytoj: Šv. Monikos, Šv. Antonijos ir Šv. Florijono. GEGUŽĖS MĖNESIO MALONĖS. Na, pagalians susilaukė mo ir kvepiančio gegužės mėnesio. Deja, tik Chiea goje menkai jaučiamos jo malonės. Tai*p apnikusiu fabriku, purvinu gatvių pa vasario stebuklingoji grožė retai tenka pastebėti. Be to pirmos dienos gegužės gan šaltos, žmonės vis dar dangstoti plošėiais. Oro pranašai skelbia, kad busią dar šalčiau. CHICAGOS LIETUVIŲ KUNIGŲ SUSIRIN KIMAS. Utaminke, geg. 1 d. kun. ^Skripkos gyvenime susirin kai keliolika lietuviu kunigu iš Oliieagos ir apylinkes. .Tie apsvarsto Kunigu Sąjungos Prezidento kun. Žilinsko ap linkvašti apie išnaudojimi> ftv. Tėvo skirtosios lietu viams dienos. Sutarta: 1-a sudaryti vietinį komitetę iš kunigu Kkripko, Serafino ir K ruso. Jiems pavesta visa teisė daryti sumany mus ir jų išpildymui reika-j J ingus nutarimus, paliepi mus ir šiaip darinis. 2-a Nc vėliau kaip ketverge, 15 ge gužės, kunigai Serafinas ir Knisas nueis pas »J. A. M. Chieagos Arkivyskupą pasi kalbėti apie įrengimą Nv. Tėvo dienos Chieagos Arki vyskupijoje. Paskui minė tasis Komitetas padarys tą, kas pasirodys reikalinga po pasikalbėjimui su »J. E. Ar kivyskupu. 3-ėia Skubintis atspauzdinti reikalingu skaii ėiu anglišku egzempliorių laiškų vyskupo Karevi ėiaus, kardinolo Masparri ir Pildomojo Komiteto Lozan noje. 4-ta Kunigui Slavv nui pavesta lietuviu dienos reikalą aprūpinti Mihvau kee's arki vysk u|)i joje ir prie jos priklausančiose penkiose vyskupijose. Ap rašytasis kunigu posėdis prasidėjo 6:15, pasibaigė 7:15 vai. vakare. ROSELAND, ILL. Lietuviškojo Visu šventu parapijoje Uoseland'e nedo roje, gegužės C> d. bažnyčios svetninf-je vielinės artistės ir Nv. Kazimiero seserų au klėtinės (vienuolyno ir vir tinės mokyklos) los labai akyvą dramą "Klimai ežo ro dilino." Veikalns jdo mus tuomi, kad visns veiks mas eina vandenije. TCose land'o parapijos seena vra vienintelė tokiems daly kams pritaikyta. Pradžia 5 vai. po pietų. Jžanga 25, 35 ir 50 eentu. Visas pel nns eis ant naudos fiv. Ka zimiero vienuolyne Chiea CHICAGOS L. VYČIŲ KUOPOMS ŽINOTINA. Chicagos Vyčiu Apskri čio susirinkimas bus gegu žės 6 d. 1!>17 m., šv. Jurgio parapijos svetainėje. w. Hartk M40 Lincoln a*.l 8244 UnetlatT, MII N. Qark lt