# DARBO PSICHOLOGĖ: Persidirbimas, viršvalandžiai, imposterio sindromas, algos kėlimas | TG 075

An episode of [Tapk Geresniu](https://invisiblenetwork.ai/podcast/1712508674), 23 Mar 2025, 1 h 54 min.

Audio: https://anchor.fm/s/e986a698/podcast/play/100129915/https%3A%2F%2Fd3ctxlq1ktw2nl.cloudfront.net%2Fstaging%2F2025-2-20%2F396921051-44100-2-1c563a0fe92a6.m4a

Laura Rimkutė dalinasi įžvalgomis, kodėl darbas neturėtų užgožti gyvenimo, ir pataria, kaip išvengti perdegimo bei išlaikyti balansą. Ji aptaria, kaip perfekcionizmas ir imposterio sindromas skatina dirbti per daug, bei siūlo strategijas ribų nustatymui ir konfliktų valdymui. Sužinok, kaip gyventi visavertiškai, o ne tik egzistuoti darbe!Šis kanalas skirtas asmeninei pramogai ir patirčių dalinimuisi, o ne profesionaliam transliavimui.Šis kanalas nėra susijęs su jokia žiniasklaidos organizacija ir neveikia kaip užsakomoji audiovizualinė žiniasklaidos paslauga. Turinys įkeliamas atsitiktinai, be išankstinio plano ar redakcinės kontrolės, ir skirtas tik asmeninei pramogai bei bendruomenės kūrimui. Kanalas veikia pagal Youtube platformos taisykles ir sąlygas, o ne kaip atskira žiniasklaidos paslauga.👉 Laidos svečias:Laura Rimkutė - psichologė, lektorė, verslo konsultantė.👉 Laidos vedėjas:Artur Lebedenko - “Tapk Geresniu” Youtube tinklalaidės kūrėjas, “Motyvuoti atletai” projekto mitybos, sporto specialistas ir įkūrėjas, “Record in Vilnius” video studijos įkūrėjas, Delfi Plius tekstų autorius, ISM lektorius.👉 Rėmėjai:www.manovaistine.lt (-40% Kodas: TAPKGERESNIU)www.vienasaskaita.ltwww.labo-baltic.eu (-5% Kodas: GERESNIS)www.naujaoda.ltwww.recordinvilnius.ltwww.motyvuoti.lt👉 Laidos be reklamų: https://www.youtube.com/channel/UC18wxTZHiS7W6lIDTU6A0tQ/join👉 Prenumeruoti kanalą: https://bit.ly/sekti#arturlebedenko #tapkgeresniu #laurarimkute00:00 Pradžia01:37 Darbo ir asmeninio gyvenimo balansas03:55 Perdegimas – kaip jo išvengti09:49 Ribų nustatymas darbe13:56 Sveiki darbo įpročiai17:39 Organizacijos kultūros įtaka21:49 ASHWAGANDHA REKLAMA22:26 Pirmas įspūdis darbo aplinkoje30:03 Autentiškumas ir savirealizacija32:33 Vidiniai konfliktai - stresas darbe35:09 Darbo prasmės paieškos39:53 Atlygis ir teisinga darbo vertė41:15 Kartų skirtumai darbo rinkoje42:10 VIENA SĄSKAITA REKLAMA43:13 Atsakomybė - kritikos priėmimas56:51 Grįžtamasis ryšys organizacijoje57:30 CRESCINA REKLAMA58:28 Elono Musko darbo filosofija01:02:22 Perfekcionizmas ir perdegimo rizika01:03:55 Imposterio sindromas ir nepasitikėjimas savimi01:12:54 Kaip darbe pasakyti „ne“01:18:36 Motyvacija ir kasdienė rutina01:24:54 Muzika ir produktyvumas01:26:02 Karjerizmas ir jo šaknys01:27:23 Per didelis darbas ir jo pasekmės01:28:53 Emocinis vengimas per darbą01:32:54 Sėkmės siekis ir asmeninės aukos01:39:11 Kaip įveikti baimę ir priimti iššūkius01:42:24 Karjeros pokyčiai ir pasitenkinimas darbu01:51:34 Pabaiga00:00 Pradžia01:37 Balansas tarp darbo ir gyvenimo03:55 Perdegimas – kaip jo išvengti?09:49 Ribų nustatymas su kolegomis13:56 Sveiki įpročiai darbo aplinkoje17:39 Organizacijos kultūra ir jos poveikis21:49 ASHWAGANDHA REKLAMA22:26 Kaip palikti gerą pirmą įspūdį30:03 Autentiškumas ir sėkmė darbe32:33 Stresas ir vidiniai konfliktai darbe35:09 Darbo prasmė ir motyvacija39:53 Teisingas atlygis už darbą41:15 Kartų skirtumai ir požiūriai į darbą42:10 VIENA SĄSKAITA REKLAMA43:13 Kritikos priėmimas - atsakomybė56:51 Grįžtamasis ryšys darbe57:30 CRESCINA REKLAMA58:28 Elono Musko požiūris į susitikimus01:02:22 Perfekcionizmas ir jo pavojai01:03:55 Imposterio sindromas ir vidinės baimės01:12:54 Kaip darbe pasakyti „ne“ be kaltės jausmo01:18:36 Kasdienė rutina ir motyvacijos palaikymas01:24:54 Kaip muzika veikia produktyvumą01:26:02 Karjerizmas – privalumai ir trūkumai01:27:23 Per didelis darbo krūvis ir jo poveikis01:28:53 Emocinis vengimas per darbą01:32:54 Sėkmė – ką tenka paaukoti?01:39:11 Kaip įveikti baimes ir augti01:42:24 Karjeros pokyčiai ir pasitenkinimas darbu01:51:34 Pabaiga

## Transcript

[0:00] Mieli klausytojai, labai džiaugiuosi, jog renkatės
[0:02] klausyti tapk geresniu laidas per spotify būsiu labai
[0:06] dėkingas, jeigu įvertinsite mus penkiom žvaigždutėm ir
[0:09] paspausite mygtuką follow tam, kad nepraleistumėte laidų
[0:13] kiekvieną savaitę labas laura. Labas.
[0:17] Malonu tave matyti ir, manau, kad malonu ir žmonėms bus labai
[0:21] išgirsti, nes mažai kas kalba apie verslo psichologiją, apie
[0:26] darbo psichologiją žmonės kažkaip užsisukę savo rate
[0:31] darbas namai, darbas, namai daugiau, kartais net ir darbas,
[0:34] darbas, darbas, viršvalandžiai, perdengimai ir kažkaip iš šią
[0:38] psichologijos sritį. Nelabai kas gilinasi, kaip su
[0:41] tuo kovoti. Daug kas gilinasi į santykius
[0:43] tenai kaip poroje bendrauti, bet kaip darbe bendrauti ar kaip
[0:47] valdyti šitus dalykus, kažkaip tai atrodo.
[0:49] Nu čia savaime suprantama, taip turi būti.
[0:52] Ir prieš mums pradedant laidą, aš noriu perskaityti vienas
[0:56] mintį. Ir norėsiu, kad tu šiek tiek
[0:58] pakomentuot gerai. Jeigu penktadienį mirtume jūsų
[1:03] įmonėje, pirmadienį būtų paskelbta darbo vieta, tarsi
[1:06] jūsų niekada nebūtų buvę. Tiek daug žmonių vis dar renkasi
[1:10] savo darbą, savo įmonę, o ne visa kita savo šeimą, sutuoktinį
[1:14] ar net savo gerovę. Nedėkite viso savo gyvenimo į
[1:18] darbą ar įmonę, kuri nedvejodama judės pirmyn ir be jūsų jus
[1:22] mylintys žmonės, jūsų šeima, partneris, jūs pats jie
[1:25] svarbesni už tai, kad kažkoks viršininkas būtų laimingas.
[1:28] Gyvenkite dėl jų, o ne tik dėl atlyginimo.
[1:32] Kaip tu galėtum pareflektuoti į tai?
[1:35] Visiškai sutinku su šita minti ma, nes tai kalba apie mūsų
[1:39] tokias esmines vertybes. Gal sakykim, arba vertybių
[1:42] prioritetų žmogaus gyvenime. Ir tam tikrame etape.
[1:46] Man atrodo, kiekvienas turbūt yra buvęs gyvenimo stadijoje,
[1:51] kur darbą pasistatom į pirmą vietą.
[1:55] Mums atrodo, kad čia yra mano dabar gyvenimo tikslas.
[1:58] Aš turiu susitelkti į tai ir mes pamirštama apie tas kitas savo
[2:03] gyvenimo sritis. Kurios, kaip iš tokių istorijų,
[2:07] kurių galim ir prisiskaityti knygų ir girdėti žmonių
[2:10] gyvenimo? Po to tos kitos sritys sugriūna
[2:14] ir žmogus atsisuka, kad aš likau tik su darbu, bet aš ten iš
[2:17] tikrųjų, kaip ir nu čia, tokia butaforija, kaip tu sakai,
[2:21] niekam nesu labai jau reikalingas arba esu
[2:23] pakeičiamas, o be šito mano gyvenime daugiau nieko nėra.
[2:28] Tai vieniem šitas etapas ir pamatymas ateina anksčiau, nors
[2:32] sako, negalima pasimokyti iš kitų klaidų.
[2:34] Bet nu aš vis tikiu, kad gali bag gal tą padaryti ir tokią
[2:39] apsisukimą į save. Padaryti kol nesugriuvo tavo
[2:43] kitos gyvenimo sritys, bet dažnu atveju tikrai ir iš asmeninės
[2:47] patirties. Sakau, aš ne, ne, kitu keliu
[2:50] ėjau darbas irgi buvo labai ilgai pirmoj vietoj mano
[2:54] vertybių sistemoj, kol sužinojau, kad su sveikata yra
[2:58] grėsmių, kažkokių tai ir tada gal ta situacija, kuri šiaip
[3:02] nedėkinga iš asmeninės pusės, kai tu sužinai, kad tau reikia
[3:07] tvarkyti sveikatos dalykus, bet jinai buvo labai dėkinga iš tos
[3:10] pusės, kad va ta akimirka, tada darbas automatiškai nukrito.
[3:14] Žemiau vertybių sistemoje, nes tiesiog pirmą vietą užėmė
[3:17] sveikata. Bet čia žinai čia vienas pusė,
[3:21] bet dabar yra kita pusė, kuri sakys.
[3:24] Bet man darbas patinka man patinka tai, ką aš darau, ir aš
[3:28] save realizuoju si, aš tenai kaifuoju ir aš randu to laiko.
[3:33] Ten kartais su ta šeima pabūti ir sau, ten kartais nueinu ten
[3:37] kartą pasportuot, ar kažką tai paveikiu.
[3:39] Ten masažą nepamenu, kada dariau, bet buvau ne kartą
[3:43] metuose. Nu ir ne man nieko neskauda, aš
[3:45] nestresuoju, tai aš gerai jaučiuosi, man veža darbas.
[3:49] Ar yra tokia žmonių kategorija, kurie gali taip visą gyvenimą
[3:53] važiuot tik su darbu ir jaustis laimingi.
[3:55] Ar tai yra kažkokia maskuoti ar bėgimas?
[3:57] Ar vis dėlto jie irgi atsidurs tokioje pačioje situacijoje,
[3:59] kaip ir tu sakei, kad. Aš esu psichologija, tai man vis
[4:03] tiek norisi žiūrėti į tą da ly kų pa kažkokią tai kitą paslėptą
[4:08] pusę ir žiūrint iš psichologo perspektyvos, visada atrodys,
[4:13] kad. Į panirdamas į darbą taip, kad
[4:17] tavo gyvenime daugiau nieko nėra, yra toksai būdas pabėgti
[4:21] nuo kažkokių tai gyvenimo dalykų, kur tu nenori, gal kažko
[4:26] spręsti, kur tu nenori skaudintis, gilintis save,
[4:31] analizuoti kažkokias tai gal praeities traumas spręstis ir
[4:36] tada darbas yra nuostabus būdas turėti tokią, kaip sakykim,
[4:40] savirealizacijos jausmą, bet mes tada turime daugybę tyrimų,
[4:45] kurie sako, kad, žiūrėk, ilgalaikiam kontekste.
[4:48] Vis tiek tu išsemti vidinį resursą perdega arba jeigu
[4:52] kalbėti apie perdegimą darbinį, tai būtent tie, kurie yra
[4:55] entuziastingiausi, kurie labiausiai dravi.
[4:57] Na ir sako, jei mano darbas mane veža, aš kaifuoju save,
[5:02] realizuoju tarpe tai šituos žmones.
[5:05] Jie daug didesnėje rizikoje. Sudegti negu tie, kurie sako ai
[5:10] man čia žinai vienodai tas darbas.
[5:12] O ką tu turi omeny ilgalaikis, nes žinai.
[5:17] Tai labai toks abstraktus terminas, kas tas yra 3 metai ir
[5:21] 30 metų, kas yra ilgalaikis, kiek aš turiu tam darbe jau
[5:23] tenai mega džiaugtis ir varyti, kad galų gale perverčiau n nes
[5:30] žinai, gal žmogus 3 metus varo ir sako, man buvo 3 metai,
[5:34] gerai, aš čia galiu ir dar 20 metų varyt, nes va per 3 metus
[5:37] nieko nenutiko. Šiaip labai tokius ilgus
[5:40] terminus, nes kai aš per mokymus žmonių klausiu, kiek jie
[5:43] galvoja, kad per kiek galima perdegti arba sudegti, tai
[5:46] žmonės duoda. Kur kas mažesnius šituos laiko
[5:51] intervalus jau ten pusmetis atrodo daug tų čia nuo 3 iki 30
[5:56] tai. Jie tik pusę metų mėgaujasi
[5:59] darbu po to jiems. Apskritai sako, nes jeigu aš
[6:02] kalbu apie stresą darbe, kadangi mano vienas iš darbinių
[6:06] kompetencijų arba sferų yra padėti žmonėms stiprinti tą
[6:10] psichologinį atsparumą, tai kai aš klausiu, kaip jums atrodo nuo
[6:13] nuolatinio įtampos streso? Ir ji ten tarkim tu išgyveni
[6:19] nuolat turėdamas intensyvų darbą.
[6:22] Per kiek laiko sudegs ir tai daugeliui tai atrodo, nu.
[6:24] Kai kurie būna savaičių klausimas, kad iš viso truputį
[6:27] juokinga, nes mes tikrai turim daug daugiau resursų, negu porai
[6:31] savaičių, bet. Šiaip jeigu imti tuos vidurkius,
[6:35] tai porą metų yra maždaug tas vidutinis laikotarpis.
[6:39] Aišku, individualūs skirtumai kažkam gali užtrukti ilgiau,
[6:43] kažkam trumpiau. Prisideda kontekstas prisideda
[6:48] aplinkybės kitos ne nėra vienodo, ar ne kažkokio
[6:51] algoritmo. Gal ten skyrybos įvyko dar
[6:55] kokios. Gyvenimo kažkokie kiti dalykai,
[6:58] bet esmė ta, kad dažniausiai žmonės, taip sakykim, jie
[7:01] nepajunta, kaip jie perdega, nes vyksta tokia kaip ir
[7:05] aklimatizacija. Šitam perdegimo reiškiniu yra
[7:09] daug sai naudojamas varlės palyginimas su tuo eksperimentu,
[7:14] kurio aš nedariau ir kuris man atrodo labai žiaurus.
[7:17] Bet yra tas pasakojimas, kad jeigu tu įdėsi varlę ir šaltą
[7:21] vandenį į beni. Ir pamažu šildėsi iš apačios, tą
[7:25] vandenį varlė visada turi galimybę iššokti, bet jinai to
[7:29] nepadaro ir tiesiog išverda gyva tenai tame vandenyje vien dėl
[7:33] to, kad jinai nejaučia didelio kontrasto arba to didelio
[7:36] temperatūrų skirtumo ir temperatūra pamažu kyla, kyla ir
[7:40] jinai nepajunta, kaip. Išveda kaip žiurkėnas rate tu
[7:45] taip įsijauti, sukti tą ratą, kad tu po to jau supranti, kad
[7:49] tai yra norma. Ir žinai euforija yra tiktai
[7:52] pirmoji stadija, kur taip vadinama medaus mėnuo.
[7:56] Man atrodo, vau mano darbas veža, vau, aš gerai čia taip
[8:00] varau čia save realizuoju ir taip toliau, bet vėlesnėse
[8:03] stadijose jau euforija baigiasi žmogui.
[8:08] Po to kyla noras izoliuotis jau sakyta susitelkę taip į tuos
[8:12] tikslus, sako nelyskit netrukdė kitą aš noriu.
[8:16] Dirbti ir nu jau dauguma, kažkaip tai tokį jau pajunta,
[8:21] kad kažkas yra ne taip paskutiniam.
[8:23] Jau kai jau viskas, kai pradeda byrėti sveikata, kai pradeda
[8:26] byrėti emocinę sveikatą, kai pradeda byrėti santykiai,
[8:30] reikalai šeimoje ir panašiai. Aš žinai dar besiruošdamas tai
[8:35] prisiminiau tuos žmones, kurie tik pradeda dirbti naujose
[8:38] įmonėse ir dažnu atveju, ką aš esu matęs ir pats turbūt
[8:44] patyręs, nes irgi bandžiau įtikti.
[8:47] Kuomet pradeda dar dirbti naujoje įmonėje, visą laiką
[8:50] stengiasi dirbti daugiau, kad įtikti daugiau padaryti, geriau
[8:56] padaryti ilgiau, dirbti viršvalandžių neskaičiuoja.
[9:00] Bet ilgainiui jie parodo, kad jie tai geba daryti.
[9:05] Ta sąlyga tampa norma ir tada iš jų tikisi, kad jie taip dirbs.
[9:12] Kokią žalą tai daro žmogui, kad jisai taip elgiasi ir kaip to
[9:16] nedaryti nu ta prasme, kaip save suvaldyti toj pradžioj?
[9:20] Čia žinai visa tai gal taip sakykim priežastis arba šaknų
[9:23] šaknis, mano manymu, prasideda nuo to jausmo, kad aš
[9:27] nepakankamas va toks, koks esu. Ateinu startuoja naujus naujoji
[9:31] pozicija ir nesijaučia pakankamas, kad aš jau geras
[9:35] kaip specialistas, ekspertas ir man tarsi reikia įrodyti kažką
[9:38] ir tas mano nesaugumo jausmas, nes jautimas, kad aš.
[9:43] Fainas, kad aš galiu kurti pridėtinę vertę šitoje
[9:46] organizacijoj, savo kompetencijomis ir savo
[9:49] gebėjimais. Jisai mane tarsi stube iš to
[9:52] vat, kad reikia daryti ekstra žingsnį, daryti daugiau ir vat
[9:55] man reikia pasirodyti geriau negu, kad yra iš tikrųjų.
[9:59] Ir čia yra toksai užburtas truputėlį ratas, nes kaip tu
[10:02] sakai, po to kiti pradeda tikėtis iš tavęs to, kokį tu
[10:06] elgesį parodai tam startinė momente.
[10:10] Bet čia vat toks ir gaunasi, kad ta mūsų nuostatos arba mūsų
[10:13] įsitikinimai. Apie pačius save, kai mes
[10:17] galvojam, kad aš turiu padaryti daugiau daro įtaką mūsų
[10:20] veiksmams, mes pradedame daryti daugiau.
[10:22] Tada aplinkiniai žiūri į tai, ką mes darome, ir jie pradeda
[10:25] pirmus galvot, o šitas gali pa si ro daryti daugiau ir jų
[10:30] elgesys arba jų veiksmai. Tada natūraliai irgi šita atsi
[10:34] įsitikinimą ima atspindėti tai jie tada ir duoda mums ekstra
[10:38] užduotis. O aš dabar galvoju, tai, ką tu
[10:40] sakai? Man tai iš karto dar kitas
[10:42] paveikslas susidėlioja, jeigu yra kolektyvas.
[10:45] Kuriame jau taip yra suformuota tokia praktika, kultūra, dirbti
[10:50] daug ekstra dirbti. Ir tada nėra taip, kad,
[10:54] pavyzdžiui, žmogus, kuris na jaučia, kad galbūt per daug
[10:58] dirbama bet kokią 10 11 vakaro, įsijungia ten, kokius nežinau
[11:02] google ar ten tiems uz arką ir mato, kad dar va iš jo komandos,
[11:07] kažkas susirašinėja ir dirba, ir jisai tada jaučiasi po bet o aš
[11:11] vat ne, tai kaip aš tipo prastesnis, dabar jie tai dirba,
[11:14] jie va, jie tai dirba ir tada dar įsivaizduok tokioj komandoj,
[11:18] kur va taip va užduotas. Toks tonas dar ateina naujokas.
[11:22] Ir jisai mato, kad šitie žmonės. Na, jie šitoj komandoj yra visi
[11:25] ekstra dirbantys, tai jisai tada nu tiesiog priverstas.
[11:28] Turbūt taip elgtis, nes jisai tada gaunasi, kad nu jisai n.
[11:32] Ne neatitinka standartų. Iš tikrųjų tas socialinis
[11:37] spaudimas daro mums didelę įtaką, bet vėl kuo aš labiau
[11:41] savim nepasitikiu, tuo labiau aš pasiduodu tai socialinei įtakai
[11:45] kuo tvirtesnis mano yra toksai tikėjimas savimi, tuo man
[11:48] lengviau yra aiškiai sau atsakyti, kad produktyvumas arba
[11:52] tai kiek aš padarau, ne visada tiesiogiai koreliuoja su mano
[11:55] darbo valandomis arba darbo kiekiu.
[11:58] Kiek aš tų valandų per parą dirbu ir netgi atvirkščiai, mes
[12:02] turim tyrimus, kurie sako, kad nėra taip, kaip mano
[12:05] organizacijos kai kuriais atvejais nėra taip, kaip
[12:08] įsivaizduoja žmones. Bet, jeigu aš dirbsiu po labai
[12:11] daug valandų. Tai aš ra nu vau.
[12:17] Performing siu reikalas tas, kad mes pavargstam ir su didėjančiu
[12:21] nuovargiu, mažėja mūsų rezultatas, kurį mes padarom per
[12:26] tą laiką. Tai žmogus, kuris turi tvirtą
[12:29] tikėjimą savim, jis gali laikytis savo pozicijos,
[12:31] mąstydamas per kampą, kad, žiūrėk, aš labai saugau ir
[12:36] gerbiu savo poilsio laiką. Tas duoda man galimybę
[12:40] atsistatyti gerai ir tada, kai yra mano darbo laikas, aš galiu
[12:45] performinti arba tiesiog tą darbą padaryti daug.
[12:49] Produktyviau efektyviau ir siekti geresnių rezultatų, bet
[12:54] aplinka nu, kaip tu sakai jinai, aišku ta kultūra, organizacijos,
[12:58] ypač atėjus naujam žmogui. A sunku.
[13:03] Žinai sako, nespėju negaliu taip toliau žinai 2, 19 metais tokį
[13:08] tyrimą radau, kad dirbant daugiau nei 50 valandų per
[13:11] savaitę didina sveikatos problemų riziką 24 su puse
[13:15] procento. Ypač trumpą miego trukmę,
[13:17] depresiją ir nerimą. Tai gal tu galėtum kokių nors
[13:21] strategijų rekomenduoti, kaip išlaikyti darbuotojam tą sveiką
[13:25] ribą tarp darbo ir poilsio, kad tų viršvalandžių dirbti ne per
[13:31] daug? Aš suprantu, kad kartais nu.
[13:34] Tikrai būna etapų darbuose, kai reikia priduoti kažkokius darbus
[13:37] yra debilai ir taip toliau, ir viršvalandžiai nėra iš
[13:39] neišvengiami, ypač didelėse korporacijose jau nekalbu apie
[13:43] tai, kai tu turi savo įmonę ir tu dėl savo įmonės pasiruošęs
[13:47] viską daryti, nes nu tu supranti, kad nuo tavęs
[13:49] priklauso ir tau. Kartais poroms reikia dirbti,
[13:52] bet būna tokie etapai. Bet kaip vis tiek ta riba
[13:55] atrasti, kaip brėžti? Tai man atrodo, kad dalykai
[13:59] prasideda nuo labai tokių paprastų smulkmenų.
[14:01] Tai tos smulkmenos, kaip kad, pavyzdžiui, nustatyti sau laiką.
[14:05] Nuo kada aš ne atidarinėju elektroninio pašto,
[14:09] neatsidarinėja tim su, neskaitau žinučių ir išjungiu notification
[14:13] us čia toksai bazių bazė. Man yra natūralu, kad jeigu yra
[14:21] jau vakaras, aš savo elektroninio pašto netikrinu ir
[14:24] žinau, kad pasaulis nesugrius. Jeigu kažkas pasaulyje degs
[14:29] tenai mano darbiniam srityje man paskambins, aš esu tuo tikra,
[14:33] nes kolegos žino, kad aš paštą paskaitysiu iš ryto.
[14:37] Ir ar tu manai, kad aš sulaukiu daug tų skambučių?
[14:41] Ne niekas nesudega, ir tie dalykai jie sprendžiami tada,
[14:46] kai ateina tam laikas, bet žmogui viduje.
[14:50] Vėlgi reikia to užtikrintumo ir noro arba matymo prasmės.
[14:54] Ką aš darau šitų savo elgesiu, jeigu aš nematau savęs kaip
[14:58] prioriteto arba savo emocinės sveikatos ir fizinės sveikatos
[15:02] kaip prioriteto, man gali atrodyti, kad ar ne tas mano
[15:06] nuolatinis pašto tikrinimas, atsakymas laiškų ar
[15:09] susirašinėjimas ir problemų sprendimas vakaro ten valandomis
[15:14] naktį kai kurie sako, negalėjau miegot, kaip tu sakei, miego
[15:17] sutrikimai, tai atsidariau paštą ir ten atsakiau keletą dalykų,
[15:22] kaip tik susitvarkiau reikalus. Dažnai prieš miegą būtinai turi
[15:25] atsiversti emailą, artimuosius ar dar kažką ir perskaityt, kas
[15:29] ką čia susirašę, nes kitaip ramiai neužmiega, turi žinoti,
[15:33] ko reikia tikėtis iš darbo. Jo tai, bet tikėtina, kad
[15:37] perskaičius neužmiega toliau, nes tada jau galvoja, kaip
[15:41] spręsti reikės rytoj tuos reikaliukus.
[15:44] Taip, nes mūsų smegenys ar ne, nes čia toks irgi kitas
[15:47] paradoksas, mes galime išeiti iš darbo, bet galvoje vis dar
[15:52] dirbti ir čia. Toks, jeigu tu iš tikrųjų nori
[15:57] išmokti atsijungti, tai tu turi praktikuoti kažką tai, kas
[16:01] labiau tavo dėmesio kontrolė laikys, tai man funes praktikos
[16:04] arba dėmesingumo praktikavimas. Mokymasis būti čia ir dabar
[16:08] susiradimas kvėpavimo pratimų vakare prieš miegą vietoj mielo
[16:12] tikrinimą. Pavyzdžiui, yra tie paprasti
[16:14] būdai, kurie tau gali šiek tiek. Nuimti mintis nuo darbo.
[16:19] Tai, ką išgirdau, tai reiškia netikrinti elektroninio pašto
[16:23] nelįsti į akis čia tus atsijungti notifications turbūt
[16:27] galima tokius dalykus susireguliuot telefone kažkurią
[16:30] valandą nusistatyti nuo 6 ar 7 val.
[16:33] Vakaro. Viskas manęs nepasiekia jokios
[16:35] žinutės su sąlyga, jeigu kažkas degs, man tikrai paskambins.
[16:39] Dar man norisi papildyt, kad kai kurios organizacijos pačios jau
[16:43] matydamos, kad žmonės nesusitvarko su šita, pagunda
[16:47] tikrinti paštus. Jie patys sutvarko serverius,
[16:50] kad visi vakare, pavyzdžiui, krentantis laiškai į tavo pašto
[16:54] dėžutę į kristų, tiktai iš ryto. Prasidėjus darbo valandoms,
[16:58] kitokios, sąmoningesnės organizacijos, jos, kaip ir.
[17:02] Aš čia vat dar grįžtant šiek tiek prie to įmonės, galbūt
[17:08] kultūros aspekto. Esu girdėjęs, pavyzdžiui, kai si
[17:12] jau vadovui arba tenai nežinau, valdybos nariai į laiškus
[17:16] atrašinėja 3 nakties. Ir tada po jais esantys
[17:20] darbuotojai, kažkokie vadovai, na, norėdami, kad juos gerbtų
[17:24] arba kad matytų, kad ir jie dirba, po to stresuoja, kad va.
[17:29] Aš čia, kol miegojau, tai man pirmininkas tenais jau rašė
[17:33] laišką, o aš vat tik tai sureagavau 10 ryto, tai tokią
[17:38] dar kažkokį nerimą sukelia žinai, ar iš vadovo pusės tai
[17:41] yra gerai taip daryti. Kad Lietuvoje kiek aš dirbu su
[17:47] organizacijomis? Aš ačiū dievui, turėčiau sakyti,
[17:49] kad mes gal pamažu nuaidi ne menuo šitos kultūros tokios.
[17:53] Darboholizmo kultūros ir vadovai darosi irgi vis sąmoningesni.
[17:58] Čia tu klausimu, kad jie užduoda toną ar ne, ir kad jie gali
[18:03] kelti nerimą darbuotojams, jeigu jie naktį atsakinės į meilus,
[18:08] rašys žinutes ar panašiai, tai tikrai organizacijose vis
[18:12] daugiau kalbama apie emocinę sveikatą.
[18:15] Ir vadovai patys man atrodo, kad darosi sąmoningesni ir neužduoda
[18:22] nu tokio tono aišku, negali niekada atsakyti už visus negali
[18:26] atsakyti 100 %, bet bet kokiu atveju mūsų pasirinkimas mes
[18:32] negalim pakeisti kito žmogaus elgesio.
[18:34] Nu daugeliu atveju, bet mūsų pasirinkimas, kaip aš į tai
[18:37] reaguosiu ir čia vėl aš grįžtu prie to, kad mes atsispiriame į
[18:41] pagrindinį tašką tai, kas yra prioritetas ar manosveikata, ar
[18:45] mano gerovė ir. Aš kaip harmoningas ir
[18:47] balansuotas žmogus ar mano darbas, ir jeigu mano vidinis
[18:53] atsakymas bus darbas, tai nu vargu ar padės vat.
[18:57] Visi mūsų patarimai kalbamės su notification nuolat judi
[19:00] atjungimu su praktikų, kažkokių darymu vietoj to, kad tu ten
[19:04] dirbtum, nes tau iš vidaus eis, kad ten yra svarbiau ir čia
[19:08] viskas nesąmonė. Tą prioritetą sukurti arba.
[19:13] Priversti save suprasti sąmoningai suprasti, kad na
[19:17] sveikata nežinau, dabar daugelis sveikatai lygu ten kažkokia
[19:21] mityba, miego, higienos sportas ar ne?
[19:23] Ir, tarkim, žmogus niekada tam laiko neturi, visą laiką neturi
[19:27] laiko tam ane ir kaip vat jam sąmoningai suprasti, kad tai yra
[19:32] jo prioritetas. Ar tai ateina savaime, ar yra
[19:35] kažkokios metodikos tuos prioritetus nu pakeisti, nes
[19:38] gali žmogus niekada prie to neprieiti, kol galų gale
[19:42] ligoninėje neatsidurs. Žinoma, tą anksčiau padaryti
[19:45] prieš atsirandant palatoj. Labai priklausys nuo žmogaus
[19:50] sąmoningumo lygio. Taip vadinčiau ir nuo jo noro
[19:53] domėtis savim, gilintis į save ir stiprinti meilę sau.
[19:57] Gal kaip tokią bazinę, kai kurie tą pasidaro psichoterapijos
[20:02] pagalba jie pradeda eiti tiesiog į asmeninę terapiją, asmenines
[20:05] sesijas ir ten labai gražiai, tarkim, su terapeuto pagalba
[20:09] gali susidėlioti perdėlioti tuos prioritetus ir išsigryninti kas
[20:13] svarbu, bet vėl nors vis daugiau žmonių eina į terapiją ar ne?
[20:17] Arba tai nežiūri į tai, kaip kažkokią tai problema tiny.
[20:22] Dalyką, kaip kad būdavo anksčiau, bet vis tiek tai
[20:24] tikrai irgi ne kiekvienam vis dar dalykas ir mes turėsim tam
[20:29] tikrą procentą žmonių, kurie taip ir liks prie to, kad kol
[20:33] jiem nesugrius ir nepradės lįsti sveikatos problemos.
[20:39] Aš tikrai juokiuosi, nu čia nejuokinga, čia juokas pro
[20:41] ašaras, bet jie nesugebės to prioriteto prieš darbą pastatyti
[20:46] save aukščiau ir. Nėra stebuklingo kažkokio va
[20:52] metodo vat, kad aš paimu ir perkelčiau žmonių.
[20:57] Žmonėms reikia kartais sukrėtimo, kad jų aplinkoje vat
[21:00] kažkam nutinka, paliečia jų kažkokį artimą, pažįstamą žmogų.
[21:05] Kažkokią irgi skaudi. Tada jau pamoka drama.
[21:09] Tai gali tave truputėlį sukurti. Kada jauties lyg būtum tas
[21:14] perdegęs vienaragis, kuris bando įveikti viso pasaulio stresą,
[21:18] yra toks dalykas vaitą bijoti. Ultra ašvaganda maisto papildas
[21:22] vienas tabletė, o jausmas lyg išgėrei visos ašvagandos
[21:26] plantacijos galią net 6000 miligramų šaknų galios ir tie
[21:31] vita noli daina, jie kaip superherojai tavo kūnui, o
[21:34] vitaminas b 6 grynai kaip tavo asmeninius trenerius, kuris
[21:38] padeda nepavirsti į zombį nuo streso?
[21:39] Tai va, jei jauti, kad baterijos išsunktos pabandyti, aš bandžiau
[21:43] ir galvoju, kad čia yra mano nauja super galia, gal ir tavo,
[21:46] o mes grįžtam atgal į pokalbį. Mes, kai kalbėjom apie tuos
[21:50] notification us. Tu paminėjai, kad mes galim čia
[21:53] po darbo namuose susitvarkyti tą rutiną ir mažiau kreipti dėmesio
[21:57] į darbą, bet kaip, pavyzdžiui, esant ofise nu, tarkim esi darbo
[22:02] vietoj aš nekalbu apie tokį darbą, net kad ir mūsų
[22:05] filmavimas nu kiek jisai truks tiek toks mes negalim vidury
[22:07] filmavimo viskas man darbas baigiasi, išeinu, žinai sorry
[22:10] lauke palieku tave vienas žinai, bet jeigu tu dirbi kažkokiam,
[22:15] nežinau ofise, kur nu 4 val. Baigiasi darbas, ar ne?
[22:21] Kaip. Išmokti užbaigti tą darbą 4, o
[22:25] ne likti dar iki 5 6, nes neva kažką prie kompo krapščiausi,
[22:30] nors tą patį galėjau rytoj daryti, bet dabar vat aš čia
[22:33] labai dirbu vat labai dabar vat gera dabar nuotaika geras mūras,
[22:37] vaibas geras va dabar reik pabaigti būtinai, nors kitą
[22:40] dieną aš taip pat lygiai ateisiu ten 8 ryto į darbą ir tikrai ne
[22:44] ateisiu 10, nes aš ką tik 2 val. ilgiau dirbau dieną prieš kaip
[22:48] laiku išeiti iš darbo. Laiku išeit iš darbo labai
[22:52] padeda hobių turėjimas. A šiaip, man atrodo, nemaža
[22:56] dalis žmonių yra pamiršusi pametusi arba šiaip net nežino,
[23:00] ką jie mėgsta arba kokios jų yra tos veiklos.
[23:03] Kurios. Teikia, taip ir čia žinai, nu
[23:06] dar plius prisideda mes dar skirtinguose gyvenimo etapuose
[23:10] būname tai, pavyzdžiui, aš suprantu dar žmonės, kurie turi
[23:14] mažų vaikų, bet jie tada irgi išeina iš darbo, nes žino, kad
[23:18] maži maži vaikai namie laukia, bet jie apie hobius nekalba, nes
[23:21] jie sako, koks tas laikas sau? Aš neatsimenu tokio dalyko.
[23:25] Ir nežinau, kas tai yra, tai aš suprantu, kažkoks būna etapas,
[23:29] bet tie vaikai labai maži, nebūna amžinai arba visą laiką
[23:32] kažkas vaikų dar neturi ir čia toksai žinai.
[23:36] Mums gerai savijautai arba geram jausmai mums reikalingas
[23:40] balansas tarp laiko sau tokio, kur aš mėgaujuosi, sakykim savo
[23:47] hobiais, savo mėgiamoms veikloms.
[23:49] Veikiu tai, kas man teikia didelį džiaugsmą, kur aš
[23:51] prarandu laiko pojūtį, kur man begalo fainai.
[23:54] Ir čia nesvarbu, nesinori dėti į kažkokius rėmus.
[23:57] Kas tas hobis turi būt tada kitas 2 komponentas mum yra
[24:00] pasiekimų jausmas, dažniausiai žmonės tą pasiekimų jausmą gauna
[24:04] per darbą būtent ir čia aš turiu.
[24:07] Irgi tą komponentą turėtų, nes jeigu jo man truks, aš irgi
[24:10] jaučiuosi nepilnavertis arba man atrodys, kad aš nerealizuoju
[24:14] savęs ir tada 3 komponentas yra bendravimas, kokybiški santykiai
[24:19] arba socialiniai ryšiai. Čia, nesvarbu, ar tavo gyvenimo
[24:23] partneris ar tavo draugai, ar tavo šeima platesnės šeimos
[24:27] ratas, bet aš turiu turėti šituos 3 ir turi turėti
[24:31] harmoniją tarp jų laiką sau pasiekimai ir santykiai su
[24:36] kitais žmonėmis, bendravimas, kokybė.
[24:39] Kai darbe, ar gali būt pasiekimai už darbo ribų kažkur
[24:42] kažkokioje srityje? Gali būti visose srityse.
[24:44] Aš dabar bandau sugalvoti pavyzdį, pasiekimai, čekas.
[24:48] Pavyzdžiui, sau išsikeliu tikslą, kad aš noriu išmokti
[24:51] ispanų kalbą, įsirašau duolingo ir varau.
[24:55] Tą duolingo tikrai sąžiningai. Kas dieną ten pas mane jau keli
[24:59] 100 dienų nepraleistų pamokų. Man tai gali teikti pasiekimą,
[25:04] džiaugsmą, kad aš jaučiuosi, kad žiūrėk, aš nuvažiuosiu į kokią
[25:08] nors ispaniškai kalbančią šalį. Jie čia ne mano darbas, čia
[25:12] nieko su darbu nesusiję, bet aš jaučiausi kieta, nes žiūrėk, aš
[25:16] išmokau duolingo sėdėdama. Darbe jo neieškosim.
[25:20] Ne tiek ieškosim ar ne, nors aš nesakau, kad čia blogis arba kad
[25:24] yra kažkas blogai su tuo turėti savirealizaciją ir pasiekimų
[25:28] jausmą ir profesinėje srityje tikrai fainai, kai tu gali
[25:32] jaustis, kad aš esu geras ekspertas, kažkame moku daryti
[25:36] kažką profesionaliai. Tas jausmas teikia daug
[25:39] malonumo. Už kažką gerbiamas profesinėje
[25:43] srityje. Taip nu ir pats save tai
[25:46] pradėkim ne tiktai iš aplinkos statorių, bet ir vidinė.
[25:49] Jau taip gal pakalbėkim dar šiek tiek apie žmones, kurie ateina
[25:56] pirmą kartą į darbą, bet mes kalbėjom ateina į tą kultūrinę
[25:59] aplinką, kur visi mega labai gerai dirba, daug dirba ir taip
[26:02] toliau, ir tu esi priverstas iš karto dirbti viršvalandžius
[26:05] norom nenorom, nors galėtum ten žinai savo ribas kažkokias
[26:08] nustatyti, bet tikrai nemažai žmonių darbinasi.
[26:12] Hm ar galėtum papasakoti šiek tiek ir duoti tokių įžvalgų,
[26:17] kaip sudaryti gerą pirmą įspūdį atėjus į darbo pokalbį juk ten
[26:22] dar tu tiktai pirmą kartą, matai tuos žmones ir jie tave pirmą
[26:26] kartą matau. Jie, matyt, kažkokius tai
[26:28] žodžius ant a 4 formato lapo iš tavo cv ir vat štai jūs
[26:33] pažindina tės asmenybes kalbatės.
[26:36] Kaip sudaryti teigiamą įspūdį, tą charizmą įjungti visą, kad
[26:41] kuo mažiau pakenkti sau bet kuo daugiau išgauti naudos ir galbūt
[26:47] net. Labiau.
[26:50] Tapti mėgiamu net jeigu sykį buvo ne toks ir geras.
[26:54] Tai čia labai geras klausimas, nes jisai gal toks irgi susijęs
[26:58] su tuo vidiniu tikėjimu savo verte, nes čia turbūt prasideda
[27:03] visas pamatas, kad eidamas į darbo pokalbį pradžių pradžia aš
[27:07] turėčiau jaustis, kad aš einu, nes aš esu vertas šitos
[27:12] pozicijos. Tikrai turiu ką duoti arba kuom
[27:16] pasidalinti su šita organizacija, galiu ten kurti
[27:18] pridėtinę vertę, ką duoda tas tikėjimas, nes čia toks
[27:21] nusiteikimo klausimas, nes jeigu aš einu su mintim, atsikeliu iš
[27:25] ryto, žinau, kad šiandien manęs lauks darbo pokalbis ir galvoju
[27:28] šakės, visi pam. Patys, kad aš nelabai ką moku ir
[27:33] aš sukeliu sau tokį stresą iš nepilnavertiškumo jausmo.
[27:37] Tai man labai bus sunku ten gerą įspūdį formuoti.
[27:40] Bet jeigu aš turiu vidinį tikėjimą ir požiūrį į save, kad
[27:43] aš vertas šitos pozicijos ir organizacijai bus dovana aš
[27:47] atėjęs spinduliuoju, tai net ne per žodžius, o per visą savo
[27:51] neverbalika ar ne per savo kūno kalbą šiaip sėda mano ištiesta
[27:57] nugara pasitikėjimą, bet čia ne dirbtinai.
[28:01] Sukelta nes galima prisiskaičius knygų tiesiog bandyti ten
[28:06] išsitiesinti nugarą pečiai atgal krūtinė į priekį šiek tiek
[28:11] smakras į viršų ir aš jau turiu tą pasitikėjimą.
[28:17] Laikysena bet jinai, jeigu viduje yra didelė dvejonė, vis
[28:22] tiek mes išsiduoda m. Tai kai aš galvojau, kad vat,
[28:27] kaip tu man sakei klausiau, ką čia pasirodo pasiruošti,
[28:30] pasimėgauti laiku. Tai jeigu tu eini į darbo
[28:33] pokalbį, kaip pasimėgavimo momentą, kad, žiūrėk, aš turėsiu
[28:37] galimybę pažinti tuos žmones, jie turės galimybę pažinti mane
[28:42] ir mes pamatysim, ar mes tinkame vienas kitiem, tai tas
[28:45] tikėjimas, jisai spinduliuos per viską ir bus pagrindinė tavo
[28:48] charizmos. Gal tai pagrindinis komponentas.
[28:51] Čia. Ką girdžiu tai toksai žinai,
[28:54] kaip būna. Tai yra tokia situacija.
[28:59] Žinai, pavyzdžiui, vat aš prisimenu, kviečia tave kokį ten
[29:02] seminarą vesti, tu esi nu žiauriai užsiėmęs ir tu žinai,
[29:06] kad nu nežinai, nu kaip negali pasakyti ne, bet galvoju, nu
[29:09] kokią nors ten neadekvačią kainą pasakysiu, žinai ir maždaug ir
[29:13] tokia ramia tokia sąžinė tipo numetė tą kainą galvojau, tikrai
[29:16] pasakys ne nu tipo visada gerai toksai galvoju, o jeigu būčiau
[29:21] labai norėjęs ir dar būčiau žemesnė kaina pasakęs, tai dar
[29:25] ir būtų nesutikę ir kai tu su tokiu atsipalaidavimu ten į
[29:28] ragelį. Pasakai tai visai kitokį įspūdį
[29:31] sudarai tas vidinis atsipalaidavimas.
[29:35] Ir žmonėms labai patinka autentiškumas, tikrai žmonės
[29:39] vertina autentiškumą. Tai, mano manymu, kartais
[29:43] kandidatai nu tie, kurie eina, jie prisiskaito.
[29:46] Žinai tų knygų prisiskaito tų patarimų ir jie tada stengiasi
[29:50] būti kažkuo, o jie patys nėra, o tai mums kainuoja labai daug
[29:54] resursų. Nu, aš kai startavau irgi savo
[29:58] darbiniais sritys, mokymų vedime, man vis atrodė, kad aš
[30:01] kažkaip ne taip, tai darau ir reikia daryti kaip kažkas kitas.
[30:04] Pamačiau, kad gerai daro ir tai yra išgręžia anti patirtis, nes
[30:09] tu tada nei pats jautiesi savim, nei tu atsipalaidavęs bendrauja.
[30:14] Ir dar tas jausmas, kad nepakankamai gerai, nes tu vis
[30:16] tiek nesi tas kitas. Nes tu darai 2 darbus turi
[30:20] ištransliuoti savo mintį, bet dar tuo pačiu turi ir vaidinti
[30:23] kitą personažą. Būtent ir va čia ateina toksai
[30:26] irgi. Tai nėra taip, gal lengva iš
[30:28] karto padaryt, bet tai yra mūsų tikslas siekti būti savim ir čia
[30:33] nereikėtų gal bijoti, kad aš nepatiksiu va tas tikrasis, aš
[30:37] nepatiksiu šitos organizacijos vadovams, kurie mane pasikvietė
[30:40] į pokalbį. Kartais yra didelė dovana
[30:43] nepatekti į tą darbo poziciją, į kurią aplikuoti.
[30:47] Jeigu žmonės mato, kad tu tikrai esi netinkamas taip būtent tom
[30:51] pareigom, nors tau atrodo, kad man dabar mirtinai reikia šito
[30:54] darbo, bet kartais nu vat mes dažnai pamatome jau, kai praeina
[30:58] kažkiek laiko ir galvojam, ačiū dievui, tenai nepasirinko tai
[31:03] nežiūrėti į tai, kad čia yra nesėkmė.
[31:05] Gal kaip tik yra didelis laimėjimas, jeigu aš buvau
[31:07] savimi, atsiskleidžiau tokiu žmogumi, koks aš esu iš tikrųjų.
[31:12] Parodžiau save tokį, bet per daug apsauginių kaukių ir jeigu
[31:17] jie sakė, ne nu tai vesoka, jei man būtų buvę sunku tame darbe,
[31:22] bet jeigu jie sako taip, tu mums tinki ir netgi patinki va.
[31:26] Čia yra didelė dovana, nes tada būna geras.
[31:28] Paprastai labai mačas arba organizacija, ir darbuotojas
[31:32] sutampa kultūriškai, vertybiškai ir tada nebūna tų vat iššūkių,
[31:37] kad aš patekau į darbą, kur man viskas yra svetima, ne pagal
[31:40] mane ir aš dabar kankinsiuosi, nes man, kaip ir reikia šitos
[31:44] darbinės patirties reikia pinigų.
[31:46] Čia mano karjeroje gerai nu dėliojasi, bet man kančia ir
[31:50] tada man kiekvienas ten sekmadienio vakaras jau galvos
[31:53] skausmas, nes rytoj pirmadienis. Tai aš, kaip suprantu, jeigu mes
[31:57] ateinam su personažu, kurį esame apsiskaitę koučerių knygose, kad
[32:01] aš turiu daryti taip ir taip, ir taip, aš suvaidinu, tai iš esmės
[32:05] aš sau pats padarau šuns paslaugą dėl to, kad mane priima
[32:08] ne mane, o personažą, ir tada aš jau negaliu būti autentiškas
[32:12] darbe, ir aš visą laiką turėsiu vaidinti tą kažką, ir aš tada
[32:16] susidvejino tokios 2 asmenybes gaunasi darbe aš vienoks.
[32:19] Kur man nepatinka tokiu būti, bet nu koučeriai taip sakė
[32:22] gyventi, o aš gyvenime visai kitoks ir čia atsiranda
[32:26] konfliktas, vidinis net konfliktas, ar ne kitas dalykas,
[32:30] tai vat tu labai gerai paminėjai.
[32:31] Sekmadienį aš jau drebu dėl pirmadienio ir aš tikrai žinau
[32:36] labai daug žmonių, kurie sekmadienį jau stresuoja rytoj,
[32:40] pirmadienis, nuo rytoj, pirmadienis sau, kaip nenoriu
[32:43] pirmadienį, dar kad greičiau savaitgalis gyvena nuo
[32:46] savaitgalio iki savaitgalio kaip?
[32:49] Kaip išvengti šito jausmo ta prasme, ką padaryti čia, kas yra
[32:53] netinkamas darbas, ar tiesiog būna, kad ir darbas geras, bet
[32:57] tiesiog čia jau žmonės. Tą sekmadienį, sekmadienį,
[32:59] pirmadienį tą naktį vertinant taip neigiamai.
[33:03] Yra žmonių, kurie tikrai jaučiasi ne savo vietoj jiems.
[33:08] Yra tai aišku, jie žino, kad čia nėra jų svajonių darbas, bet dėl
[33:12] kažkokių aplinkybių jie renkasi ten būti.
[33:16] Tai jam natūralu, ar ne, kad jie tada ir žiūri į kaip kitokį.
[33:21] Ar kančios kažkokį katorgos kelią ir tada nuo visos kūnas
[33:27] įsitempia. Iš tikrųjų mūsų kūnas netgi
[33:29] bando pasakyti, žiūrėk, aš tau padėsiu tau ten blogai, tai gal
[33:32] temperatūra biškį pakeliama, ar ten galva šiek tiek padarysim,
[33:35] kad skaudėtų, kad tu neitum ten, tiktai tiek, kad mes ką, jeigu
[33:39] skauda galvą mes neinam į darbą. Jam.
[33:43] Tai va būtent ir tada organizmas, sako gerai ieškom
[33:47] kitų sunkesnių būdų, kaip atjungti, kad nebūtum ten, kur
[33:49] tau taip nefainai ir tokiu būdu iš esmės mes visi rimtesnėse
[33:53] rimtesnes galim nuvaryti save problemas, kur jau išjungs taip,
[33:58] kad jau tikrai tu į tą darbą ne benueitum ir tada atrodys kaip
[34:01] ir sergu ir kodėl aš čia taip dažnai pradėjau sirgti ir taip
[34:04] toliau, bet priežastis gali būti vien tik tai, kad aš taip
[34:06] nemyliu to savo darbo ir man toks stresas būti jame
[34:09] apskritai. Čia tie, kurie sąmoningai
[34:12] supranta, kad jie pasirinkę darbą dėl galbūt finansinių,
[34:15] kažkokių tai. Naudų dirbti sau ne patinkamą
[34:18] darbą, bet jeigu, tarkime, žmogus, kaip ir sakom, normaliai
[34:21] tam darbe, bet vis tiek tie pirmadieniai negaliu.
[34:24] Tai gal čia yra kažkoks paslėptas pasąmoninis ženklas,
[34:28] kad tu ne tą dirbi, ką reikia. Ne visada gal net ne tą kartais
[34:32] žmonės pameta fokusą arba susitelkę į labai daug dalykų.
[34:36] Kartais pamiršta prasmę. Kodėl aš rinkausi šitą būtent
[34:39] darbą, kas mano darbe, kuria man prasmės jausmą ir kartais mes
[34:44] usi sukdami tokiose smulkmenose net kituose laiškuose.
[34:48] Ir mažuose dalykuose mes mama pamirštam tą savo didįjį
[34:51] klausimą, kodėl aš čia iš viso gal priminimas?
[34:57] Arba atsisėdimas ir sau atsakymas, o kodėl aš rinkausi
[35:00] šita profesija, jeigu tai nebuvo kad atsitiktinai įstojau ir
[35:06] tiesiog nuvažiavo, mane traukia jo šitu keliu, bet jeigu tenai
[35:10] buvo prasminis dalykas, tai tos kartais žmonėms reikia tokios
[35:14] pauzės ir truputėlį atsisukimo į save ir priminimo.
[35:17] O kame yra prasmė? Nes kartais reikia tiesiog
[35:21] sužadinti arba atgaivinti tai, ką tu po dulkių.
[35:24] Tokių sluoksnių pamiršti per bėgimą ir užsi žaidimą su
[35:28] smulkmenomis, mažomis problemomis ir kitais dalykais.
[35:31] O gali būt, kad, pavyzdžiui, pati darbo vieta nebekuria tos
[35:35] tavo vertės. Nu kaip pavyzdys, aš bandau
[35:38] suprasti, nežinau, tu pataisyk, jeigu aš ne taip supratau,
[35:41] įsivaizduokim, aš atėjau dirbti į korporaciją, kur aš matau
[35:47] galimybę mokytis ir ten. Sakė, kad bus naujų projektų,
[35:51] vis kažką naujo darysim taip toliau, kad čia bus galimybė
[35:55] augti, mokytis ir taip pirmi metai.
[35:58] Viskas judėjo čia, po metų atlyginimą pa pa pa di di no ne
[36:02] atlyginime esmė, nes man patinka augti, mokytis, mokytis ir ten
[36:05] praeina 3 4 metai ir tarp tų email'u visų darbų projektų jau
[36:11] kurie tempiasi tenai nuo prieš 2 metus pradėtų jau tu žiūri, kad
[36:15] visi metai praėjo, bet nieko naujo tu nesimokei nieko naujo
[36:18] neatsirado ir tu tiesiog stovi vietoj.
[36:21] Eina 2 metai tu vėl stovi vietoje ir tada tu tiktai dirbi,
[36:24] dirbi, dirbi, dirbi, dirbi, dirbi.
[36:26] Bet jau tai, dėl ko tu atėjai, tu pamiršai, nes tu tiesiog esi
[36:30] toj rutinoj, čia aš taip supratau, ar ne?
[36:33] Tai čia yra tokie gal 2 dar skirtingi kampai, nes tai, ką tu
[36:37] dabar kalbi, yra toksai kampas labiau, kad aš jaučiuosi, kad
[36:40] išsiėmiau jau viską šitoj pozicijoj tai yra išmokau viską,
[36:45] ką čia galėjau išmokti ir man tarsi norisi daugiau, bet šita
[36:50] pozicija man daugiau. Neduoda tai čia toks nuobodulio,
[36:53] truputį atsiranda elementas, kad man nuobodu, nes aš jau per
[36:57] gerai viską čia moku. O kur kur iššūkiai, kur čia yra
[37:00] kažkas naujo, tai čia yra vienas kampas, bet kitas kampas, kad
[37:04] jeigu aš jų organizaciją ir man, pavyzdžiui, prasmę, gal duoda
[37:08] mūsų paslaugos, teikiamos, gal mes sprendžiame kažkokį tai
[37:12] pasaulyje aktualią problemą? Gal aš negaliu matyti, kad per
[37:16] dėl to, kad aš gerai darau savo darbą, daugybė žmonių laimingų
[37:20] pasaulyje ir nuo to, ar gyvūnų ar tenai dar?
[37:23] Su žiūrėjimas ir žiūrėjimas to tokio vizijos misijos, kaip
[37:29] atliepia 2 savo darbų kažkokį didesnę prasmę yra dar kitas
[37:34] niuansas. Augimas gali būti didelė,
[37:37] motyvuojanti paskata ir matymas irgi.
[37:42] Kad šitoj šitam darbe, aš gaunu galimybę augti, tikrai palaiko
[37:46] žmonių didelį aistrą arba norą daryti savo darbą.
[37:50] Ir problema vėlgi kartais būna su tais pačiais, kurie jaučia
[37:55] dabar, kad jau viskas aš čia išmokau nieko naujo nebedarau
[37:59] viskas. Nustojau augti.
[38:01] Dažnu atveju problema yra ta, kad žmonės nedrįsta komunikuoti
[38:05] savo vidinės savijautos ir nešneka su savo vadovais, kaip
[38:09] jie jaučiasi, tai yra, jie nepaprašo.
[38:12] Išreiškė norą, kad, žiūrėk, aš jaučiuosi, kad šita dora jau
[38:16] gerai. Duok man kokį nors iššūkį, gal
[38:19] aš galėčiau save išbandyti kažkokioj papildomoje pozicijoj?
[38:23] Gal galėčiau gauti atklydo vaidmenį, dan vėl bet ka
[38:28] įvairiausios, gali būti situacijos, bet problema dažnu
[38:31] atveju yra ta, kad aš tik mintyse sau pamąstau su niekuo
[38:35] ne pasidalinu, nesidalinu su savo organizacijos žmonėmis,
[38:40] kuri tu turi įtakos ar ne, ir gali man duoti kitų tų iššūkių.
[38:44] Ir po to nusivylę, sakau, viskas man laikas keisti darbą, išeinu
[38:48] iš čia, nes čia aš negaunu tų galimybių.
[38:50] Bet ar aš tą žinutę tikrai iš savo pusės ją transliavo sau ar
[38:56] aš gražiai be kaltinimų arba be reikalavimų, o individualių
[39:00] pokalbių metu išdėsčiau, kaip kaip aš jaučiuosi ir ko aš
[39:06] noriu, ar aš, ar aš pasakiau tą, nes čia yra dar kita problema,
[39:11] žmonės ne, nes nekalba. Šita tikrai esu.
[39:15] Girdėjęs turiu klausimą nuo mūsų laidos rėmėjo vienas sąskaitą ir
[39:21] būtent apie pinigėlius tu šiek tiek užsiminė apie tą finansinę
[39:25] naudą. Tai būna žinai darbo
[39:27] pokalbiuose. Dažnai toks kyla klausimas apie
[39:31] atlygį ir gal tu galėtum pakomentuoti, kas yra sąžiningas
[39:35] atlygis, nes yra situacijų, kai bijoma pačio žmogaus, kuris
[39:40] atėjo darbintis į va įvardinti suma, kurios jisai nori.
[39:45] Nes bijo, kad jo nepriims, nes bijo, kad gal per daug
[39:48] paprašysiu, arba čia gal nepatogiai taip čia atrodo visi
[39:52] uždirba mažiau. Aš čia kaip galiu pasakyti tiek,
[39:55] kiek aš noriu tai, kas tas yra sąžiningas atlygis ir kaip
[39:59] nebijoti pasakyt savo noru. Šitoj vietoj yra labai normalu
[40:02] pasidaryti rinkos analizę ar ne ir pasižiūrėti, koks yra šiuo
[40:05] metu Lietuvoje vidutinis rinkos atlyginimas šitos pozicijos.
[40:09] Tai nėra sudėtinga atlikti kitas klausimas, ar aš viduje išdrįsiu
[40:15] priimti, kad aš esu vertas to atlyginimo?
[40:17] Nes, jeigu man nėra jausmo, kad aš vertas šitų pinigų, jie man
[40:21] atrodo kaip labai dideli. Man bus be galo sunku paprašyti,
[40:25] man tada ir bus tos baimės, kad manęs nepaims į darbą, nes aš
[40:28] per didelio atlyginimo paprasčiau.
[40:30] O kaip tu vertini Lietuvos situaciją, kokia kad žmonės
[40:32] labiau bijo paprašyti ir labiau jaučiasi neverti to atlyginimo
[40:36] ar atvirkščiai pervertina save? Lietuva yra, man atrodo,
[40:40] situacija. Aš tikrai galiu sakyti iš
[40:42] bendravimo su organizacijomis ir vadovais, kad jie sako, kad tai
[40:46] yra kartų klausimas, kad mes turim didžiulį skirtumą tarp
[40:49] jaunimo. Ir vyresnių žmonių jaunimas,
[40:53] jeigu klausyti organizacijų vadovų yra labai dažnai linkęs
[40:58] pervertinti, neturėdami dar sukauptos darbinės patirties ir
[41:02] įvaldytų kompetencijų, kur jie būtų meistrai kažkame, ką jie
[41:06] daro, jie kartais turi ir dažnai turi per daug užkeltą lūkestį, o
[41:12] kai kuriais atvejais vyresni žmonės, kaip tik turėdami, kaip
[41:18] ir ilgą darbo stažą, būdami labai geri kažkame.
[41:21] Jie turi. Tokį nuvertinimą savęs ir jie
[41:25] bijo, kad jie neteks darbo, jeigu paprašys daugiau arba
[41:29] nesijaučia vertingi tiek, kad paprašytų daugiau.
[41:33] Kaip ir mane, vargina kiekvieną mėnesį jungtis prie įvairių
[41:37] komunalinių portalų ir atlikti skirtingus pavedimus.
[41:40] Vienas sąskaita, kad viskas būtų paprasta, saugu ir jūsų namų
[41:45] finansai suvalgomi vienas prisijungimu.
[41:47] Įsivaizduokite, vienas paskyroje galite susieti visų savo bankų
[41:52] sąskaitas ir matyti jų bendrą suvestinę.
[41:55] Arba jei norite filtruoti kiekvieną atskirai, geriausia
[41:58] viso to dalis sistema automatiškai išskirsto jūsų
[42:01] išlaidas į skirtingas kategorijas, bet akimirksniu
[42:05] matote, kam ir kiek pinigų išleidžia geras, ar ne.
[42:08] Be to, vienas sąskaita suteikia galimybę nemokamai kaupti visus
[42:11] svarbiausius dokumentus saugykloje.
[42:13] Taigi išblukusių čekių ar pamestų sutarčių problema jau
[42:17] yra praeitis. Vienas sąskaita įrankis
[42:19] prieinamas tik už €2,99 per mėnesį.
[42:22] Po saugykla visiškai nemokamai. Tad nuo šiol visus savo finansus
[42:27] tvarkykite vienas vietoje tiek svetainėje, vienasąskaita taškas
[42:31] lt tiek naujoje mobiliojoje programėlėje, o mes grįžtam
[42:34] atgal į pokalbį žinai gal ir kartu, bet ir tuo pačiu pačio
[42:38] amžiaus, gal klausimas, kad tu, kai tu esi vyresnis?
[42:42] Tu jau suvokia ir ypač nuo susidariusi to toks stereotipas,
[42:47] kultūrą, kad kuo tu esi vyresnis, tuo sunkiau šiaip yra
[42:50] darbo susirasti. Na tų penkiasdešimties 55 metų
[42:53] praradęs darbą. Tai jau ne taip ir lengvai
[42:55] susirasti. Kitą darbą manai?
[42:58] Jis, aš bent jau žiniasklaidoje, kiek skaitau, žinai, kad
[43:01] lengvesne ranka, priima jaunimą, jie greitesni, jie geriau
[43:05] greičiau mokosi ir supranta technologijas ir taip toliau.
[43:09] Gal ta baimė įvaryta, žinai tai to tos pačios žiniasklaidos
[43:12] baimė įvaryta žmonėms. Vyresniem, kad jie taip
[43:15] paprastai nesusiras kito darbo, dėl to jie griebiasi šito darbo
[43:19] ir jie save nuvertina, kad tiktai gauti jį.
[43:22] Sutinku čia dar turbūt daug yra veiksnių, priklauso, ar tu
[43:25] gyveni regione, kiek tenai dideliame mieste, kiek ten tų
[43:28] pozicijų ar ten iš. Tikrųjų nemažai laiko.
[43:32] Lietuva kitaip. Tai mes turim dar tą įvairovę,
[43:35] bet šiaip kodėl? Kodėl tiek daug žmonės šneka
[43:39] apie dabar? Apie tas kartų skirtumus, mano
[43:41] manymu, mes dar čia turime šiaip giluminius dalykus, kad
[43:44] skirtingai buvo auginami tie, kurie yra dabar vyresni ir.
[43:50] Jie. Taip ten vienas buvo ankstyvųjų
[43:55] vaikystės patirčių įtaka iš savo tėvų ir po to jau tie jaunimas,
[44:00] kurie jau liet laisvoje Lietuvoje gimė ir buvo jau
[44:03] auginami kitaip. Jie dažnu atveju tą
[44:05] pervertinimas tavęs irgi turi dėl to, kad daugybė tėvų jau
[44:09] buvo atsisukę ir pasidomėję tenai ta raidos psichologija ir
[44:14] jaučia visi perdėtai buvo pradėję gerti tuos vaikus.
[44:18] Taip, tu geriausias ir tas geriausias ne už tavo pastangas,
[44:22] o tu tiesiog gauni tą tik. Ją todėl to geriausia, taip ir
[44:27] va. Čia žinai man iš karto.
[44:28] Dar vienas klausimas su pinigais nes.
[44:32] Neseniai skaičiau verslo žiniose ir ir ir vienas video žiūrėjau
[44:37] youtube, kur buvo diskutuojama apie tą sąžiningą atlygį ir.
[44:42] Žmogus verslininkas bando pasakyti žinutę, jog, žiūrėkit,
[44:48] mes esame sutarę atlygį už. Tinkamai ir gerai atliktą darbą,
[44:54] kurį jūs turite padaryti, bet darbuotojai.
[44:59] Jie po kažkurio laiko ateina ir sako, žiūrėk, aš gerai dirbu, tu
[45:03] man privalai pakelti atlyginimą. Sako, bet mes ką tik pasirašėme
[45:08] sutartį už tai, kad tu šitą darbą atlikęs ir turi gauti šitą
[45:11] atlyginimą, aš tau neturiu kelti atlyginimų tik dėl to, kad tu jį
[45:14] gerai padarai. Tai kaip vat su ta darbo vertė
[45:17] ir tuo atlygiu, kur va čia balansas, kaip sąžiningai taip
[45:20] paskirstyti tarp vadovo ir darbuotojo, kad ir vadovas
[45:24] nesijaustų, žinai, kataras per mažai ar per daug iš jo
[45:26] reikalaujama, ar čia dabar to dar darbuotojo pozicija
[45:30] teisinga, ką jisai sako ar ne? Teisinga nes mes iš tikrųjų
[45:36] ateiname ir gauname pinigus ne už tai, kad esame toje
[45:40] organizacijoje, o už tai, kad kuriame vertę, kad mūsų darbas
[45:44] generuoja organizacija irgi kažkokių tai kampu susideda į
[45:48] bendrą paveikslą ir mes padedame organizacijai uždirbti pajamas,
[45:51] nes atlyginimas nenukrenta iš dangaus ir vadovams.
[45:56] Tai natūralu, kad vadovas turi lūkestį, kad tu darysi savo
[46:00] darbą ir čia gal taip sakyčiau, žmogaus reikalavimas, kad tu man
[46:04] turi mokėti daugiau, jeigu aš gerai padariau savo darbą.
[46:08] Jis. Iš karto gal yra netgi signalas,
[46:12] kad nu tu neteisingoje mąstymo pozicijose, nes žmonės, kurie
[46:19] nemąsto kaip aš, dabar turėčiau išsireikalauti arba išsi
[46:23] šantažuoti daugiau pinigų, o tie, kurie mąsto iniciatyvas,
[46:27] kaip jie galvoja, kaip spręsti problemas, rodo savo entuziazmą
[46:31] ir norą padaryti ekstra pastangas.
[46:34] Jie paprastai tikrai be problemų gauna bonusus, paaukštinimus,
[46:38] nes vadovas mato tavo nuoširdų. Gal taip sakykim įdėjimą
[46:44] papildomų pastangų ir tada vadovui yra noras tada motyvuoti
[46:49] už tai, ką tu darai daugiau. Bet aš netikiu, kad motyvacines
[46:53] sistema turėtų būti už tai, kad tu padarai tiesiog tai, kas yra
[46:56] tavo bazinėje dalykai, kuriam tu atėjai į šitą poziciją?
[47:02] Nes tai yra bazė. Taip ir čia yra gal toksai
[47:06] tampanti retenybė? Nu taip, neretai nėra gal
[47:10] retenybė, bet tai iš tikrųjų. Didelis brangakmenis kai ateina
[47:14] žmogus ir jisai sako, aš nežinau, kaip išspręsti, bet aš
[47:18] galvosiu, aš ieškosiu būdų. Aš darysiu papildomus veiksmus.
[47:22] Tai va čia yra tas didysis entuziazmas, kuris, kaip auksas,
[47:26] atrodo tiek darbo pokalbyje žmonėms, kurie ieško darbuotojo.
[47:33] Retenybė ar ne? Dabar žmonės tiesiog padaro savo
[47:35] darbus, kad tiesiog nusimesti va padariau viskas, o ekstra
[47:40] nelabai nori daryt. Reta.
[47:43] Aš matau iš darbo su daugybe komandų, kad žmonės yra linkę
[47:48] nusimesti atsakomybę, kai mes turime blogą rezultatą.
[47:52] Komandos susėdusi žinai, ką pirmiausia pradeda šnekėt, jeigu
[47:56] kažkas paėjo ne taip ir susitikome.
[47:58] Dabar va visi aptarti tos problemos.
[48:00] Tai pirmas dalykas, ką visi pradeda šnekėti tai.
[48:04] Čia ne aš susimoviau čia vat anas departamentas vienas
[48:09] skyrius kažko nepadarė, jie tenai kažko nepadarė ir noras
[48:13] taip va nusimesti nuo savęs vadinamas net kartais futbolą
[48:16] žaidžiam, kas numesim persikelsim kamuolį.
[48:19] Kieno kaltė tai čia ir yra tas blogasis.
[48:24] Blogoji gal tokia nuo statinė pozicija, kad aš neieškau kaip
[48:28] aš galėčiau dabar ekstra žingsnius padaryti, kad šitą
[48:31] problemą išspręst ir kas priklauso nuo manęs ir ką
[48:35] galėčiau siūlyti ir daryti pats, o kad aš žiūriu, kaip apsaugoti
[48:39] čia savo imidžą, prestižą, savo poziciją ir kam čia suversti
[48:43] kaltę? Tai čia gal tokie ir kaip
[48:45] toksiški? Kolektyviniai santykiai tada
[48:51] vystosi jau komandoje. Jeigu taip ar ti mildinga, visi
[48:56] nusimetinėja kaltę nuo savęs ir tik tai rodo pirštais, kas kitas
[48:59] kaltas. Tai yra gal toksai giluminis
[49:01] mūsų psichologai turi sąvoką kontrolės lokusas tai vat ar tu
[49:07] esi linkęs tą atsakomybę sau pasiimt, ar ja tu esi linkęs
[49:10] atiduoti nuo tavęs nepriklausantiems veiksniams ir
[49:14] nu paprastas primityvus pavyzdys.
[49:16] Tai, jeigu studentas neišlaiko egzamino ir po egzamino, sako
[49:19] čia dėstytojas kirvis nemėgo manęs sukirto klausimus net tuos
[49:23] davė. Tai va čia yra mąstysenos
[49:25] pavyzdys, kad neša atsakingas už tą rezultatą ir šitie žmonės jie
[49:30] tada ir ieško kaltų ir mums gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, kad
[49:34] jie yra laimingi, nes jie patys tai kaip sau geri atrodo, bet
[49:37] tiktai aplinka bloga, o iš tikrųjų tyrimai sako visiškai
[49:41] atvirkščiai, kad mūsų laimės jausmas, kaip ir daugybė, kaip
[49:44] ir pasitenkinimas darbu, efektyvesnis darbas, geresni
[49:47] darbo rezultatai ir net aukštesnis atlyginimas yra pas
[49:51] tuos žmones, kurie linkę tą atsakomybę prisiimti sau.
[49:55] Ir galvoti tai, ką aš dabar šitoj situacijoj galiu padaryti,
[49:58] kad aš išspręsčiau. Tai čia tas studentas, kuris po
[50:01] neišlaikyto egzamino, sako per vėlai.
[50:04] Atsisėdau mokytis paskutinės nakties neužteko, jam atsiranda
[50:08] tada jausmas, kad okey man nepatinka mano dabartinis
[50:12] rezultatas, bet aš žinau, kad nuo manęs priklauso, kad aš
[50:15] galiu padaryti, kad mano rytojus man patiktų ir va čia tai duoda
[50:20] tau ir motyvacijos daryti daugiau, ir tu į teisingus
[50:25] dalykus. Telkti dėmesį kitiems žmonėms
[50:28] maloniau su tavim dirbti krūva naudų, atkeliauja per šitokią
[50:31] mąstyseną. O kaip tu vertini tą
[50:34] šiuolaikinį? Žmonių jautrumą.
[50:38] Tokie paryškintą jautrumą, kuomet na įmonėse ar darbuose į
[50:45] viską labai jautriai reaguojama. Na, dažnai tai girdžiu.
[50:48] Vėlgi, jeigu taip kartoms skirstyti iš jaunesnės kartos,
[50:51] ten mane mažai giria, aš mažai pagyrų, gaunu vis viską, aš
[50:55] darau blogai. Turbūt gal irgi tekę tai
[50:58] girdėti? Kodėl taip situacija pasikeitė?
[51:01] Iš kur tas toks jautrumas? Atsirado kiekvienam aspektui.
[51:05] Iš kur tas noras, kad visą laiką girtų čia vėl tas pats, kad
[51:07] tėvai sakė, kad tu geriausias ir dėl to visi tikisi, kad jie, kad
[51:11] ir blogai darbą daro, vis tiek juos už tai turi girti.
[51:14] Yra įvairių hipotezių šituo klausimu, tikrai esu skaičiusi,
[51:18] kad jaunesnioji karta yra tiek pripratusi prie kompiuterinių
[51:22] žaidimų. Kur tas grafikei šen yra labai
[51:24] greitas akimirksniu tu gauni tenai visus fejerverkus bonus.
[51:31] Ir visa, ką už kažkokį atliktą dalyką ir tai tave jau tarsi
[51:36] išmokina tikėtis to paskatinimo, greito įvertinimo ir tai tarsi
[51:43] priskiriama prie vienas iš priežasčių, kodėl jaunimas toks
[51:47] priklausomas nuo to pozityvaus grįžtamojo ryšio, bet šiaip iš
[51:51] tikrųjų, jeigu kalbėti, mano manymu.
[51:55] Nesvarbu, kokios kartos žmogus nemačiau tokių, kurie labai
[52:00] lengvai priimtų kritiką, kurie sakytų, taip, taip sakykite
[52:03] viską, ką aš blogai padariau. Ir tikrai nuoširdžiai sakytų,
[52:06] ačiū, kad pasidalinai, aš matau galimybę, turiu paaugti žmonėms
[52:10] vis tiek įsijungia gynybos žmonėms kyla noras sakyti čia
[52:14] nesąmonė tu pats blogai čia viską padarei arba tu nežinai
[52:17] mano aplinkybių ir nežinai, kokiom sąlygom.
[52:20] Aš tą turėjau daryti ir todėl čia viskas taip gavosi.
[52:24] Tai natūralu, kad mums kyla noras teisintis, mums kyla noras
[52:27] sakyti. Atmetimo reakcija sakyti, kad
[52:30] ne, kai mes sulaukėm kritikos, nes mes pajuntame grėsmę savo
[52:35] grėsme savo ego grėsmę savo savivertei.
[52:38] Ir jeigu vėlgi, aš jaučiuosi, kad aš, kaip žmogus, turiu
[52:41] įrodinėti tą savo vertę, savo rezultatais, tai tuomet bet koks
[52:47] bet kokia kritika. Man yra pavojus, tą mano savęs
[52:51] vaizdo ir aš jaučiuosi nevertingas, kad susimoviau ir
[52:55] trūkumas pozityvaus grįžtamojo ryšio.
[52:57] Jis man va tarsi nepalaiko to. Neduoda man užtikrinimo, kad aš
[53:01] tikrai gerai varau. O kaip tada vadovui nežinau, čia
[53:05] gal nebūtų vadovas nu paimkim paprastą darbą.
[53:09] Nežinau, ten darbų vadovas, kuris statybose dirba ir pas jį
[53:14] yra tenai betonuotojas ten nežinau plytelėms, kokia
[53:18] statybininkai stato namą, jis ateina patikrinti darbo, o jie
[53:22] statė namą, ateina langas, kreivai plytelėse tarpas ten
[53:26] nežinau, kranas neprisuktas, o čia jau reikia vakare rodyti
[53:29] klientą namą ir sako, žiūrėk, čia blogai čia blogai.
[53:32] Čia blogai, nu kaip jūs čia padarėt nu, kaip tu va tu
[53:35] visąlaik, kaip tu čia padarei? Vakare gi ateina žmonės reiks
[53:38] parodyt, kur langas kreivas, ką darysim čia tie vienas muštas
[53:42] parketas, tai, kaip ir tada sako viską ir darbuotojas, kaip
[53:46] reaguoja viską aš blogai darau. Tai, bet vadovai tokiu metu, kai
[53:51] va jau po 4 val. Ateina klientai, jam tuo metu ką
[53:54] daryt darbininko dieve, kaip tu gerai viską padarei tai super.
[53:59] Aš dabar per tave negausiu atlygio tu uždirbsi, bet mane
[54:02] atleis iš darbo kaip vat šitoj vietoj to tokiam tokioj
[54:08] situacijoj, ar čia girti, ar čia pasakyti, ar gal kažkaip
[54:11] tinkamai pasakyti, kad ir tas neįsižeistų ir jo ego
[54:15] nepažeisti, bet ir tuo pačiu pačiam nukentėti ir iš darbo
[54:18] nebūti išmestam už tai, kad darbai blogai atlikti.
[54:21] Žinai vienas niuansas, kad tas vadovas anksčiau truputį jo
[54:26] ateiti žiūrėti ir. Tada išeina, kad jis turi visą
[54:30] laiką būti ar ne ir. Nuo to, kokios brandos
[54:33] darbuotojus juos turi ir jeigu jis dar nepažįsta tų žmonių, tai
[54:36] taip. Pradžioje jis tikrai turėtų
[54:38] daugiau man neturinti. Taip, sakykim stebėti,
[54:40] šešėliuoti, kol jis įsitikintų, kad tie žmonės yra pajėgūs
[54:44] savarankiškai, kokybiškai padarytą darbą.
[54:47] Tai čia kartais yra vadovo klaida, jeigu jis paleidžia, gal
[54:50] taip sakykim. Žmogui, kuris nemoka dėl
[54:54] kažkokių priežasčių, nenori gerai daryti savo darbą ar
[54:57] panašiai. Tu gali savarankiškai palikti
[55:00] dirbti savo žmones tik tada, kai tu žinai, kad jie turi
[55:02] pakankamai asmeninės brandos, kaip žmonės, jie turi tą
[55:05] atsakomybės jausmą ir jam rūpi rezultatas, ir kai jie turi
[55:08] kompetencijų arba geba tai padaryti, tai ten jau gal
[55:12] truputėlį palaiko. Tas grįžtamasis ryšys, bet.
[55:17] Bet kokiu atveju, jeigu aš matau, kad žmogus susimovė, aš
[55:20] aišku, kad turiu kalbėti apie tuos dalykus, ką jis padarė
[55:23] blogai. Nes kitu atveju tas žmogus
[55:28] niekada nepadarys gerai ar ne tai apsimesti arba girti, kai
[55:34] nėra gerai atliktas darbas. Nėra ta strategija, kuri mane
[55:37] atves prie gero rezultato. Tai turbūt čia labai svarbu
[55:40] išgirsti tiem žmonėm, kurie kažkur dirba ir jiems būna
[55:44] pasako jų klaidas, kad nu nebūkite tokie jautrūs.
[55:47] Tiesiog supraskite, kad kas jums tai sako, jo irgi užpakalis dega
[55:53] dėl to, kad jūs blogai padarėt, nes jis irgi taip pat gaus
[55:55] velnių, o jeigu tai yra įmonė, tai greičiausiai klientai nebus
[55:59] patenkinti ir. Greičiausiai jūs po kurio laiko
[56:02] ir darbo neteks, nes ta įmonė tiesiog neuždirbs, nes klientų
[56:06] neteks. Tai čia toks užburtas ratas.
[56:08] Be to, darbuotojas šiaip jisai turėtų nepamiršti, kad jis ne
[56:11] tiktai gauna grįžtamąjį ryšį. Jisai irgi gali suteikti
[56:15] grįžtamąjį į savo vadovams ir tai yra labai normalus procesas
[56:20] organizacijoje ir jis turėtų vykti, kad mes keičiamės
[56:23] grįžtamuoju ryšiu. Aš nesu žemesnėj pozicijoj tu
[56:26] viršesni ir tiktai tu man sakai dalykus.
[56:29] Tai jeigu man nepatinka forma. Arba laikas, kada vadovas man
[56:33] grįžtamąjį ryšį suteikia aš irgi jam galiu apie tai pasakyti.
[56:37] Ir tai žmogų duoda truputėlį daugiau tokio ar ne
[56:41] pilnavertiškumo jausmo arba ne uždarymo save poziciją, kad
[56:45] viskas aš esu kažkokiam mažiau, negu jis ir va dabar tada labai
[56:50] nemalonu, bet kas tikrai ką gauna.
[56:53] Į veidrodį ir galvoja, kur dingo mano plaukai?
[56:56] Aš to savęs klausiu kiekvieną rytą žinau, tai nelengva, bet
[56:59] nesinervinkit yra mokslu, pagrįsta išeitis.
[57:03] Galiu jus nuraminti į turkiją vykti nebereikės.
[57:06] Tai yra neinvazinis sprendimas, skirtas naudoti namuose šveicarų
[57:10] mokslininkų išradimas, turintis net 8 JAV patentus bei atskiras
[57:15] formulės vyrams ir moterims, leis susigrąžinti vešlius
[57:18] plaukus bet kurioje retėjimo stadija nuo pradinės iki
[57:21] pažengusių šitos ampulės yra tikras plaukų atgimimo šansas,
[57:25] kuris stabdo įsisenėjusį plaukų slinkimą ir skatina išretėjusių
[57:29] plaukų ataugimą. Beje, klinikiniai tyrimai rodo
[57:31] 100 % veiksmingumą. Visiems dalyviams taip
[57:34] rezultatai užtruks ten kelis mėnesius, bet jie bus akivaizdu
[57:37] taškus ir sveiki plaukai, todėl jūs apsilankykitelabo-boltui.eu
[57:40] vienintelio atstovo Lietuvoje svetainėje įveskite kodą
[57:42] geresniu ir gaukite 5 % nuolaidą.
[57:50] Žinai, aš esu dar girdėjęs elono musko būdą, kaip jisai su su
[57:56] darbuotojais, susitikimus daro ir man labai patiko jo mintis,
[57:59] kad jisai sako, žiūrėkit, jeigu jūs ateinate į susirinkimą ir
[58:03] jūs neturi neturit ką pasakyti, tai jūs tiesiog neteikit.
[58:06] Sako man nereikia, kad jūs būtumėt tiesiog būti, nes man
[58:10] reikia, kad kai jūs ateinate į susirinkimą, jūs kalbėtumėt.
[58:13] Jeigu jūs atėjot ir tylite tiesiog sėdit ir žiūrit ir
[58:17] neturit. Nė vienas naujos idėjos taupykit
[58:20] visų laiką ir savo, ir net neteikit, kaip tu vertini čia
[58:24] geras ar blogas požiūris, nes taip gali žinai susidaryti, kad
[58:28] tai nieko neturiu. Ką pasakyti, tai ir neinu į tuos
[58:31] susirinkimus. Ar tai atvirkščiai skatina
[58:33] žmones daugiau galvoti ir vis atnešti kažko naujo?
[58:38] Susirinkimą. Čia aišku taip, kaip pasakyta,
[58:41] gal skamba labai kraštutiniškai, truputėlį provokuojančiai tuos
[58:46] žmones, bet labai daug logikos arba tikroji priežastis, kodėl
[58:50] šita frazė skambėjusi jinai labai akivaizdi, nes daugybė
[58:54] organizacijų iššvaisto daug laiko ne produktyviems
[58:57] susirinkimams, kur žmonės yra įtraukiami į daugybę metų,
[59:01] kuriuose turi dalyvauti, bet neaišku, ką ten veikia, nes
[59:04] nelabai, nes taip, nes nelabai turiu vat ką pasakyt, nes
[59:08] nelabai žinau šito. Arba panašiai tai va čia yra
[59:11] tokia gal irgi abiejų pusių atsakomybė.
[59:14] Sakyčiau, kad turėtų organizacijai pasidalinti tiek
[59:17] vadovas, kuris organizuoja susirinkimą.
[59:19] Iš jo pusės atsakomybė. Jeigu jau kviečiu tave, tai aš
[59:22] turiu būti tikras, kad žinau, kodėl tu čia dalyvauji ir tau
[59:28] iškomunikuoti žinutę. Nu, netgi galiu prašyt, kad tau
[59:31] reikės pristatyt pasiruošti arba prašysiu tavęs tokiu tokiu
[59:34] klausimu įžvalgų tai pasikviesti tik tuos žmones, kurie
[59:38] reikalingi tikrai susirinkimui. Ir iš žmogaus pusės, kad jau
[59:43] jeigu aš einu ir dalyvauju, tai taip, aš tada turiu tenai
[59:47] dalintis nuomonę dalintis savo ekspertiškumo, pasakyti savo
[59:51] poziciją, matymą, pasiūlymus ir taip toliau.
[59:57] Ne tie pertekliniai mitai, susitikimai shumai kur ten visus
[1:00:03] po default tu žinai kviečia, kad tik pakviesti ir kad visi tiktai
[1:00:06] ateitų. Tada gaunasi, kad tu visą dieną
[1:00:09] mituose, bet savo darbo neturi ka daryti, nes tu visur prie
[1:00:11] kviestas esi, man atrodo, iki kovido tokios kultūros nebuvo.
[1:00:16] Nieks ten kai ofisuose dirbo ne bėgiodavo po skirtingus
[1:00:21] konferencijos kabinetus į skirtingus mitus, sėdėdavo savo
[1:00:25] darbo vietą ir žinodavo, kad ten komandos susitikimas kartą į
[1:00:28] savaitę arba dar keli ten susitikimai ir turėdavo, o čia
[1:00:31] dabar labai lengva, visus pa. Kviesti žinai vienas mygtuko
[1:00:33] paspaudimu bam į zoną artimus būtinai prisijunk ir tada visi
[1:00:37] žiūri, o dieve jau 7 metai. Šiandien ką ten nu, bet reikia
[1:00:41] pakvietė gi vadovas, tai reik turbūt ir tada gaunasi, kad tu
[1:00:44] ne darbą dar dirbi, o mituose dalyvauja.
[1:00:49] Čia, žinok, geras tavo pastebėjimas.
[1:00:52] Aš nežinau vienareikšmiško atsakymo, ar taip ar ne?
[1:00:54] Man atrodo, kad būdavo ir anksčiau ta problema ir prieš
[1:00:58] kovingą, kad nes mes seniai turime.
[1:01:01] Gal taip, sakykim, verslo darbo psichologijoj turim šitą dalyką,
[1:01:05] kad kaip efektyvinti susirinkimus, tai čia nėra
[1:01:07] kažkokia visiškai nauja tema arba naujas topikas.
[1:01:11] Tai reiškia, kad ir anksčiau buvo poreikis, bet tu teisus gal
[1:01:16] tas, kad dabar nusikėlėme nuotolį, tai truputį palengvina.
[1:01:20] Ir pakvietimą ir dalyvavimą, ir gal paskui, kuriuos ir išaugęs,
[1:01:25] kiek jis dėl to, kad tiesiog labai paprasta būti visuose iš
[1:01:30] eilės. Rinkimuose iš karto tu esi
[1:01:33] reikalingas. Tu jautiesi, kad tavęs reikia va
[1:01:37] manęs reikia, aš kažkaip tai nuo svarbus.
[1:01:40] Jaučiuosi vat, kiek mitų mane kviečia, tai manęs nori tenai,
[1:01:43] kad aš dalyvaučiau ir matytų mane tai čia ir noriu pereiti
[1:01:47] šiek tiek prie perfekcionizmo ir to ryšio su perdegimu.
[1:01:51] Ką galėtum apie tai papasakoti, kiek perfekcionizmas ir
[1:01:55] perdegimas sąveikoje turi rizikos?
[1:01:58] Nu vat dabar labai gražiai lė ti to kį visą perdegimo spektrą,
[1:02:02] nes jeigu žiūrėti perdegimą kaip problemą, tai mes negalim
[1:02:06] vienareikšmiškai sumest visos bėdos ar ne ar atsakomybės vien
[1:02:09] tik organizacijai, kad joje yra neteisinga kultūra ir žmonės čia
[1:02:13] nes mato pavyzdį vat jie skatinami persidirbti.
[1:02:17] Tai taip, dalis įtakos ateina iš organizacijos skulptūros, bet
[1:02:21] dabar jau tu labai gražią darai sąsaja su tuo, kad vis tik tai
[1:02:24] ir priklauso, ir nuo asmenybės, ir perfekcionistai.
[1:02:29] Tie žmonės, kurie siekia tobulybės, tie, kurie nori viską
[1:02:32] padaryti, labai labai gerai. Tie, kurie nori viską
[1:02:36] kontroliuoti, tie, kurie turi labai aukštus standartus ir sau,
[1:02:40] ir tada, natūralu, ir kitiems. Tai žinoma, kad jų yra daug
[1:02:44] didesnė rizika perdegti ir kai mes dar gaunam tokį kombinaciją,
[1:02:48] kur asmenybė, plius organizacijos aplinka, dar tai
[1:02:52] palaikantis, sutampa nu tai tas tada jau laikykis.
[1:02:59] Netinkamoj vietoj perfekcionistas atsirado ir.
[1:03:04] Taip. Nuversim kalnus.
[1:03:06] O iš tikrųjų tas kalnas virs tikriausiai pats, kaip mes
[1:03:10] šnekėjom, po kokių 2 metų žmogus sakys viskas.
[1:03:14] Tai reiškia ryšys tarp perfekcionizmo ir perdegimo yra
[1:03:17] labai artima. Sala.
[1:03:18] O žinai, aš perskaičiau irgi vienas tyrimą, kad 62 %
[1:03:23] darbuotojų patiria komposterio sindromą, ypač aukštose
[1:03:27] pozicijose. Gal galėtum žmonėms, kurie
[1:03:29] nežino, kas yra im posterio sindromas?
[1:03:31] Papasakoti šiek tiek. Komposteris sindromas arba
[1:03:35] apsišaukėlio sindromas lietuviškai tik mes.
[1:03:39] Būdami jau su. Tam tikrais karjeros pasiekimais
[1:03:45] dažniausiai tai yra karjeros srityje, bet gali būti ir kitose
[1:03:48] aišku, mes jaučiamės, kad čia kažkaip pasisekė.
[1:03:52] Aš nelabai ką čia moku, bet čia taip sukrito aplinkybes ir va.
[1:03:56] Dabar čia visi mane giria, bet jie tuoj tuoj pamatys, kad aš
[1:04:00] nieko nemoku, kad čia aš nieko vertas ir bus šakės įvyks vat as
[1:04:05] jiem tiem žmonėm didžiulis stresas arba didžiulė baimė yra,
[1:04:09] kad va dabar visi sužinos, kad aš tai iš tiesų nemoku čia
[1:04:12] tiktai kiti apie mane per gerai galvoja. 62 % pagal Amerikos
[1:04:17] tyrimus. Aš esu kalbėjusi šita tema per
[1:04:21] vienas labas rytas laidą ir man buvo žinok šokas, kiek žmonių iš
[1:04:26] mano pažįstamų tarpo. Pamatę tiesiog reportažą apie
[1:04:32] tai jie man rašė, kad omega d kokia aktuali tema.
[1:04:36] Aš taip ir jaučiuosi mane, žinok, išmušė iš pusiausvyros
[1:04:40] kiekiai, kiek žmonių, kurie man atrodo, šiaip vau su pasiekimais
[1:04:46] ekspertai vat, kaip sakai aukštose pozicijose tai ten su
[1:04:52] laipsniais moksliniais laipsniais padarė didžiausias
[1:04:55] karjeras. Viduje yra kamuojami arba
[1:04:58] plėšomi tokio. Abejonės, jausmo baimės, kad nu
[1:05:02] iš tikrųjų tai aš nieko nemoku, o mai gate ir dabar visi tą tuoj
[1:05:08] sužinos. Tai dabar išeina taip, kad čia
[1:05:10] ir įrašys tarp to ir persidirbimo.
[1:05:12] Ar ne, nes nu jeigu tu jautiesi, kad.
[1:05:15] Tu nevertas to ką pasiekei tai tu dar daugiau nori dirbti, kad
[1:05:19] dar labiau įrodyti kitiems, kad tu vertas.
[1:05:21] Jo čia gali būti sąsajos su tuo, bet iš esmės sąsajos su dideliu
[1:05:27] stresu, sąsajos su tokiu pergyvenimu nerimo būsena su nu
[1:05:33] su tuo, kad mes. Vargstam stresuojame toj būsenoj
[1:05:38] ir pagyrimas arba pastatymas, tavęs į tą, tarkim vietą, kur
[1:05:43] atrodo kiti, kad nusipelnei tau gali būti kaip didžiausias
[1:05:47] kankinimas tam tikra prasme, nes tu galvoji, kad.
[1:05:52] Ateitų šakės galvoju, kad tu nesi vertas to, o tau dar sako,
[1:05:56] kad koks tu šaunuolis ir tu iš karto tada į dar labiau save
[1:05:59] nuvertinę čia kažkoks yra nu kaip duobei, kažkokia kaip iš to
[1:06:03] išeiti. Taip lyg niekad nesi patyręs.
[1:06:06] Jausmą. Na žinai, aš irgi kartais.
[1:06:07] Pavyzdžiui, jeigu taip į save atsisukus, tai.
[1:06:12] Dar dabar vat vakar sutikau pažįstamą.
[1:06:17] M vienas radijo vedėja, kuris daug metų turi patirties, tame
[1:06:22] tikrai veda laidas ir mes jau susitikom, kalbamės ir sako,
[1:06:26] labai noriu tave pagirti už tavo laidas.
[1:06:29] Sakau rimtai, ačiū labai malonu, sako nu žiauriai geros laidos
[1:06:32] sako tu šitaip fainai, gerai vedi laidas, sakau, baik tu,
[1:06:35] sakau, aš čia, nu aš gi ne koks žurnalistas dar mokausi, sakau,
[1:06:38] ten tą sako gerai viską darai ir aš toksai ne ir save bandau, ir
[1:06:43] aš vis negaliu priimti to, kad galbūt man sekasi.
[1:06:46] Aha. Ir irgi va čia yra panaši
[1:06:48] situacija, ar ne? Tai yra kažkiek sąsajos.
[1:06:51] Aš irgi save pagaunu, kad kartais taip jaučiuosi ir gerai,
[1:06:55] tai kaip pati. Šitoj vietoj noriu įsiterpti tik
[1:06:58] tai, kad tai, ką mes šnekėjom prieš laidą, kad tau sunku,
[1:07:01] kartais rasti pašnekovų, tai irgi susiję.
[1:07:04] Tikrai su apsišaukėlio sindromu, nes daugybei žmonių eiti prieš
[1:07:07] kameras ir kalbėti yra didžiulė baimė arba stresas, ir jie
[1:07:11] nenori to daryti. Nes kas bus va?
[1:07:14] Tada visi pamatys, kad aš iš tikrųjų nieko nemoku.
[1:07:18] Ir ją tada yra linkę aukoti galimybę viešumo pripažinimo,
[1:07:23] kas jam galbūt padėtų kažkur tai karjeros srityje, kaip tik, kad
[1:07:27] tave pamatę taip, bet ta baimė, kad o jeigu aš pasakysiu kažką
[1:07:32] ne taip kvailo, susimausiu ir va.
[1:07:35] Dabar visi tą ir matys. Aš manau, kad tavo problematikai
[1:07:39] su pašnekovais tai va čia yra didelė didelė sąsaja, todėl, kad
[1:07:44] daugybė žmonių ir vaikšto su tuo jausmu.
[1:07:46] Tai gal tu galėtum kažkokias konkrečias priemones įvardinti,
[1:07:50] kaip, pavyzdžiui, na vat mano situacijoje nesuvokti, kad o gal
[1:07:53] aš visai ir neblogai? Viską darau gal ir gerai, aš čia
[1:07:56] tas vedu laidas ir galbūt va tas žmogus, kuris irgi gal ir visai
[1:08:00] neblogai būtų nueiti į tą laidą ir pakalbėti.
[1:08:03] Juk aš tiek daug metų tuo dirbu. Gal aš ir ne nusišnekėsiu.
[1:08:07] Aš turiu savimi pasitikėti, kokių priemonių yra, kad
[1:08:10] sukovoti su jum posterio sindromu ir šiek tiek tos
[1:08:14] savivertės į save pūsti ir ir jaustis gerai.
[1:08:17] Tai vat pirmas žingsnis ar ne? Mes jau jį darom su tavim
[1:08:21] čionai. Mes kalbam apie tai viešinam ir
[1:08:22] žmonės jau gali sau įsivardinti. Galbūt šitą dalyką tai vienas
[1:08:26] suvokti ar ne? Kad gal aš neadekvačiai matau
[1:08:30] situaciją apie save ir tas mano mąstymas dabar, kuris sukasi
[1:08:34] mano galvoje, jis nevisai objektyviai atspindi tikrovę,
[1:08:37] kad gal ta tikrovė yra truputį kitokia negu man taip
[1:08:40] dramatiškai arba baisiai atrodo. Ir suvokimas ir sąmoningumas
[1:08:45] turbūt visuose procesuose yra pradžių pradžia ir tuomet
[1:08:49] resursai pas kiekvieną gali būti kitokie.
[1:08:52] Vienas mes turime išorinius resursus, tai aš galiu visada
[1:08:55] pasitelkti aplinkoje palaikančius žmones, klausti,
[1:08:59] apsupti save su tais, kurie man geba nuoširdžiai ne tai, kad
[1:09:04] tiesiog aš tave gerbsiu, nes. Už nieką, bet kurie geba vat
[1:09:11] argumentuoti, kaip tau tas tavo bičiulis?
[1:09:15] Gražiais užsako dalykus ir tu girdėdamas iš kito gali sau
[1:09:19] pradėti vat priimti tą, ar ne pamažu pratintis prie tos
[1:09:22] minties, kad gal klausyk, aš gaunu tokio grįžtamojo ryšio iš
[1:09:26] kitų. Tai gal jie vis tik mato teisūs
[1:09:29] ir aš galiu sau jau šitą mintį įsileisti.
[1:09:34] Kokia jam nauda būtų pataikauti, galbūt nėra naudosim pagal jis
[1:09:38] tikrai nuoširdžiai sako. Būtent ir, jeigu tada dar tavo
[1:09:41] aplinkoje būtų kažkas kitas, kuris kitam kontekste vėl tau
[1:09:45] pasakytų 3 tai tau pamažu su inercija vis darytųsi lengviau
[1:09:50] tą priimti, nes tu jau prisipratino tu ar ne prie to
[1:09:55] kitas dalykas, tai čia tai čia, aplinkiniai, mūsų resursai ir
[1:09:59] pozityvūs žmonės, palaikantys žmonės yra tikrai svarbu
[1:10:02] kiekvienam turėti juos. Mu geba palaikančius dalykus
[1:10:06] mums sakyti gražius dalykus, aišku, bet čia tas, kuris turi
[1:10:11] labai stiprų. Ne jisai sakys, ne, nesąmonė,
[1:10:14] netikiu čia galit kalbėt, kaip norit.
[1:10:16] Aš viduj taip nesijaučiu, žmonės kartais yra tokia mintis, aš
[1:10:20] taip nesijaučiu. Bet šitą jausmą.
[1:10:23] Psichoterapija gal ta, vėlgi, sakyčiau, priemonę, jeigu tikrai
[1:10:27] tau yra labai stiprus tas jausmas, bet kitas yra vėlgi
[1:10:30] darbas su savimi arba tokio nu. Stiprinimas to jausmo, kad aš
[1:10:36] esu pakankamas net ir būdamas netobulas žinai elementari
[1:10:41] technika tiesiog paprastas pratimas susirašyti pasiėmus
[1:10:45] lūpdažį. Tas nežinau, ar nuvalkiotas.
[1:10:47] Man jau atrodo, gal truputį nuvalkiotas metodas, bet vonioje
[1:10:50] ant veidrodžio su lūpdažiu savo ar kažkieno kito.
[1:10:55] Jeigu vyras neturi lūpdažio, galima nusipirkt kokį nors pigų.
[1:10:58] Aš esu pakankamas manaf angliška frazė tam, kad pamatytum ją
[1:11:04] nuolatos prieš savo akis. Tiesiog priminimas, kad net
[1:11:09] darydamas klaidas klaida nėra kažkokia tai pasaulio pabaiga.
[1:11:13] Ar drama gerai kažkur nepadarysiu visko tobulai, bet
[1:11:17] visi klysta. Bijome klysti.
[1:11:20] Todėl, kad jaučiuosi priklausomas, kad aš nesu
[1:11:24] vertingas ir tiktai tobulai darydamas viską vat savo vertę
[1:11:28] čia su statysiu. Tai tokios mažos praktikos, kaip
[1:11:33] pats sau priminimas, kad aš esu pakankamas, kaip kad s pokalbis
[1:11:37] su savimi, kad klaida neveda į nesėkmę, neklysta tik tie, kurie
[1:11:42] nieko nedaro klysti, yra normalu mokytis.
[1:11:45] Svarbiausia iš savo klaidų ir kalbėjimas su savimi.
[1:11:51] Atjauta sau čia tokie maži mažos praktikos, kurios tą vidinį
[1:11:55] jausmą keičia, kai keičiasi vidinis jausmas, lengviau
[1:11:58] priimti išorinių palaikymą, bet jie susiję išorinių palaikymas
[1:12:02] kartais padeda ir vidinio vidinį monologą už.
[1:12:06] Savo klaidas daro visi tiktai tie, kurie jau yra ekspertai,
[1:12:11] profesionalai. Jie tiesiog tų klaidų daro
[1:12:13] mažiau, jie vis tiek jis daro. Taip.
[1:12:19] Žinai dar būna tokia žmonių kategorija, kurie darbuose.
[1:12:24] Gal nesakyčiau, kad yra perfekcionistai, bet jie nori
[1:12:27] būti visiems geri. Žinai nemoka pasakyti ne nu
[1:12:32] tokie altruistai darbo altruistai pas juos ateina,
[1:12:35] paslaugia gali padėti ir jie savo darbus nustumia, kur ten
[1:12:39] atrodo deglai dega, bet jie vis tiek nu.
[1:12:42] Bet gi atėjo manęs, gal kada man padės su ta viltim, kad gal kada
[1:12:45] man padės, nors pats niekada nepaprašys, bet vis tiek tą
[1:12:48] tokią viltį turi, kad neatsakysiu, ne kaip išmokti
[1:12:51] pasakyti ne ar gal čia ir gera strategija taip darbo vietoje
[1:12:54] visą laiką visiems padėti ir visiem aukotis, ar vis dėlto
[1:12:58] turėti kažkokias ribas, kaip mokėti?
[1:13:00] Pasakyt ner kur tą ribą brėžti ir nesistenk būt visiem geriems.
[1:13:05] Aš nežinau, kaip tu šitą situaciją matai.
[1:13:08] Tai vienareikšmiškai jau tu turbūt žinai atsakymą nėra čia
[1:13:11] kažkoks geras elgesys visiems sakyti, taip ir stengtis visiems
[1:13:14] įtikti, nes tai kainuoja. Mes vėl keliaujame į
[1:13:19] persidirbimą per pervargimą, nesusitvarkymas su savo
[1:13:23] užduotimis ir taip toliau yra iš techninės pusės strategijos.
[1:13:26] Kaip sakyti ne mes turime man patinkantį techniką, vadinamą.
[1:13:30] NBA metodas labai lengva atsiminti daug kam asocijuojasi
[1:13:34] su krepšiniu ir iš tikrųjų po to akronimų yra sukoduoti 3
[1:13:38] angliški žodžiai, nau veikos ir alternatyv tai lietuviškai,
[1:13:43] jeigu šnekant, tai kai tavęs kažkas prašo ir tu tuo metu
[1:13:47] tikrai neturi laiko tos užduoties griebtis turi
[1:13:50] užtikrintai ir drąsiai sakyti, ne paaiškinti, kodėl aš tau
[1:13:55] sakau ne, nes šiuo metu dabar sprendžiu prioritetinė mano.
[1:14:00] Ten darbas yra kitas, turiu ten. Susitvarkyti su užduotimis
[1:14:05] žodžiu net pasakyti, kad mano poilsis man yra didesnis
[1:14:09] prioritetas ir aš šiandien vakare tai gal būt esu
[1:14:12] susiplanavęs nueiti į sporto salę.
[1:14:16] Tai gali būti pakankama priežastis, kodėl tau dabar
[1:14:19] sakau ne ir davimas alternatyvos, žiūrėk, gal tau
[1:14:24] tiktų, jeigu aš ryto iki 11 val. Ar iki ketvirtadienio ryto
[1:14:29] padaryčiau tą užduotį. Aš duodu alternatyvą, kaip ir
[1:14:33] nepalieku žmogaus ant ledo arba tarti la alternatyvą.
[1:14:37] Nebūtinai aš turiu, gal tau gali kažkas kitas padaryti, gal tu
[1:14:42] gali susitvarkyti kažkokiu kitu būdu ir aš tau tą būdą pasiūlau,
[1:14:46] tai ne. Paaiškinu, kodėl ne ir kokios
[1:14:49] alternatyvos tau siūlau spręsti šitam.
[1:14:51] Klausimui vienas tokią problemą, kad pasakyti tą NBA ne ir kodėl?
[1:14:59] Tai reikia savivertės aukštos sugebėti ir išdrįsti, pasakyti,
[1:15:05] ne pasipriešinti, nes jeigu aš tos savivertės, neturiu ir man
[1:15:10] sako ateik 7 val. Nusifilmuoti į laidą ir aš ten
[1:15:15] dievą mane pakvietė nu kaip aš negaliu atsakyt.
[1:15:17] Nu, gerai ateisiu į, o jeigu tu ri si skai, ne aš vakarais
[1:15:21] neinu, aš ilsiuosi. Galiu pasiūlyti ketvirtadienį
[1:15:25] penktadienį, 11 val. Matau šitą techniką.
[1:15:28] Tai, bet bet kaip žmogui prieiti prie tos savivertės, kad jisai
[1:15:34] suvoktų, kad jis gali tai padaryti?
[1:15:36] Bet kaip tą vat žingsnį pasiekti?
[1:15:39] Čia mes kaip su tavim pradžiai pradėjom nuo persidirbimo, kaip
[1:15:43] nutarė pradėti brėžti ribą, kad man ne tiktai darbas užimtų visą
[1:15:46] gyvenimą, taip ir su sakymu. Ne turbūt jau kai žmogus
[1:15:49] pajunta, kiek tai kainuoja, jis, jie pradeda kelti klausimą, kad
[1:15:53] man reiktų išmokti brėžti ribas. Ir man reiktų išmokti sakyti
[1:15:57] gyvenimą ne taip dažnai. Žmonės, kurie nesusitvarko su
[1:16:01] darbu srautais, kurie vėlgi artėja prie perdegimo.
[1:16:06] Kažkokios tai ribos. Jie jau tada šitą klausimą sau
[1:16:09] pradeda kelti ir kai jie turi motyvaciją, kad aš noriu
[1:16:13] susitvarkyt jiem, tada jau yra noras eksperimentuoti, bandyti
[1:16:16] ir nu gerai nepavyks 100 % pasakyti ne, bet jeigu man
[1:16:20] pavyks kas 2 nu gerai kas 3 pradžioj pasakyt jau pats jus
[1:16:25] pas jus progresas. Ir tada žinai atsiranda toksai
[1:16:29] mūsų patirtis mums formuoja įsitikinimus.
[1:16:32] Tai, jeigu aš pasakysiu sėkmingai, bent vienas kartą ne
[1:16:36] pamatysiu, kad neišmetė iš darbo, kaip ir ne susigadinau.
[1:16:41] Čia ne susipykau su niekuo viskas kaip ir toliau nesugriuvo
[1:16:45] žodžiu pasaulis ir žmonės išsisprendė dalykus net ir be
[1:16:48] manęs tai sėkminga patirtis. Man duos impulsą, kad okey gal
[1:16:52] čia ne viskas taip dramatiška, man 2 kartą jau bus lengviau tai
[1:16:56] daryti. Tai čia toksai, kartais mums
[1:16:59] reikia pirmą žingsnį žengti, kol aš gausiu savo elgesiu
[1:17:02] patvirtinančių va. Tų pozityvių patirčių ir su
[1:17:05] kiekviena pozityvia patirtimi. Man po truputėlį lengvės jau tą
[1:17:09] dalyką daryt, bet pradžioj aš turiu arba man turi labai
[1:17:13] skaudėt. Jau yra.
[1:17:14] Žinosiu, kad nėra kito kelio turiu.
[1:17:17] Daryt arba turi būt va tokios mąstysenos, kad okey aš turiu
[1:17:22] eksperimentuot. Čia tik žaidimas darbas tikrai
[1:17:25] yra tik žaidimas, viskas, kas vyksta darbe gyvenimo kontekste.
[1:17:29] Žiūrėkime į tai, kaip žaidimą bus lengviau ir čia va.
[1:17:32] Proga jeigu taip pasižiūri darbas yra įrankis uždirbti
[1:17:36] pinigus. Kas yra įrankis gyventi
[1:17:39] gyvenimą, kurį ir turėtume gyventi?
[1:17:41] Tai mes kažkaip atvirkščiai, viską sudėliojome, žinai ir tada
[1:17:44] tai tampa esmė. O tada gyvenimas tampa įrankiu
[1:17:48] ir gyvenimas, žaidimas. O darbas kažkokia šventė
[1:17:51] šventovė. Žinai, kur tipo aš bijau ten į
[1:17:53] kairę ir dešinę kažką padaryti, eksperimentuoti, nes neduok
[1:17:56] dieve kažkas nutiks, bet žinai, yra kai ta kategorija žmonių čia
[1:18:01] mes visą laiką kalbėjom dabar apie tuos žmones, kurie tiktai
[1:18:04] nori dirbti, dirba, dirba viršvalandžius, varo žinai, bet
[1:18:08] taip norėčiau nukrypti vienas kitam klausimui.
[1:18:11] Žinai, kaip daryti tiems, kurie galbūt.
[1:18:15] Neatranda laiko ar noro dirbti, nu žinai vat niekaip
[1:18:19] neprisiverčia dirbti, žinai atsikelia ryte ir dirba iš namų.
[1:18:23] Dabar labai daug kas dirba nuotoliu.
[1:18:26] Tai vat ka va žinai pusryčiais jungia tą kompą, kažkaip telikas
[1:18:32] ten žinai dieną prigulę pri miego atsikėlė ir taip tie
[1:18:36] darbai nedarome. Žinai, čia reikia projektą
[1:18:39] padaryt nu ai. Šiandien gal emeila parašysiu,
[1:18:42] ne rytoj pradėsiu. Šiandien nuotaika ne ta galva
[1:18:46] skauda, nu tai dar rytoj pradėsiu kaip smegenys
[1:18:49] sufokusuoti, kad vis dėlto reiktų pradėti dirbti.
[1:18:52] Yra kažkokios techno technikos ir būdai susikoncentruoti į
[1:18:58] darbą. Nebandyti jo nukėlinėti.
[1:19:01] Yra technikos arba būdai iš mano patirties žmonėms labiausiai
[1:19:05] patinka nasa metodas. Esą metodas sako, kad tiesiog
[1:19:09] suskaičiuoji 3, 2, 1 ir pradedi čia kaip raketa paleidinėjami
[1:19:14] kosmose. Kodėl šitas metodas šiaip yra
[1:19:17] geras metodas? Todėl, kad mum ats, kad
[1:19:20] atsirastų noras daryti darbą, mūsų organizme turi išsiskirti
[1:19:23] dopaminas, dopaminas, startas, motyvacijos hormonas ir va
[1:19:27] dopamino. Turiu kraujyje.
[1:19:29] Noriu eiti šita užduotis dravi nama nenoriu varyt, bet žmogus
[1:19:34] atsikėlęs. Jis sako ai, čia kažkaip ypač
[1:19:36] dar. Jeigu blogai miegojo, nes
[1:19:38] dopamino resursai, prisipildo mums šiaip miego metu ir jisai
[1:19:42] sako, ne, nieko nenori, nieko nedarysiu ir va čia lauksiu, kol
[1:19:47] man ateis įkvėpimas ten eisiu tada kažką kitą, o įkvėpimas
[1:19:51] ateina pradėjus daryti. Todėl nasa metodas iš tikrųjų
[1:19:54] veikia, kai tu padarai kažkokią užduotį, gerai susi tada.
[1:19:59] Susiskaidė į mažesnius žingsnelius, jeigu tau atrodo
[1:20:02] tas darbas labai didelis ir kartais smegenys nenori jo
[1:20:05] imtis, nes jis atrodo grandiozinės kaip dramblys.
[1:20:08] Tai tas tas išskaidymas, kad dramblį dramblį valgom
[1:20:11] gabaliukais lygiai iš tikrųjų veikia motyvuojančiai, nes tu
[1:20:14] paimsi vienas mažą elementą. Nu gerai atsidarysiu paštą, man
[1:20:20] nieko nereikia daugiau daryt, aš tiktai jo turiu atsidaryt vat.
[1:20:24] Pradėkime ir tada, kai tu sau iškeli tokį mažą tikslą, tu jį
[1:20:28] pradėjęs daryti jau įstaiga. Pati nu gerai jau atsidariau,
[1:20:30] tai gal ir. Nors tenai paskaitysiu arba
[1:20:33] atrašysiu vienas, vienas ir tada pradėjus užsisuka, mums iš
[1:20:38] tikrųjų dopamino gamybą nuo veiksmo atlikto ir mes darom tai
[1:20:42] skaičiuoju kartais 3, 2, 1 ir tiesiog be jokio noro imu ir per
[1:20:47] tokią nedidelį savęs pastūmimą darau kažką mažo paprasto ir per
[1:20:52] tai tikiuosi užsukti tą savo motyvaciją imtis dalykų.
[1:20:55] O kiek, pavyzdžiui, rutina padeda visiems šitiems dalykams.
[1:20:59] Padeda rutina yra nuostabus dalykas, jeigu aš nusistatau.
[1:21:03] Kažkokios tai nuolat besikartojančius veiksmus, ar
[1:21:06] ne? Jeigu aš žinau, kad va čia dabar
[1:21:08] yra mano tos valandos, kai aš darau, konkrečias užduotis ir
[1:21:12] nuostabu, jeigu žmonės turi motyvacijos ir susideda
[1:21:16] nemaloniausius darbus, pradžioje jie tada sako, viskas.
[1:21:19] Aš žinau, kad aš nenoriu čia šitų dalykų, bet aš žinau, kad
[1:21:21] padarysiu ir va tada jau bus nuostabi diena, nes aš jau būsiu
[1:21:26] išsprendęs tą ne tuos nemaloniausius savo klausimus.
[1:21:30] Ar ne jūs turite sportuoti visą laiką 5 ryto dėl to, kad sako
[1:21:34] jis, aš pasportuoju. Tada grįžtu namo ir aš žinau,
[1:21:37] kad aš galiu dirbti ir jaučiuosi ramiai.
[1:21:40] Šiaip arno metodas lygiai toks pats, kaip ir aš.
[1:21:43] Buvau jo amžiaus. Aš pradėjau sportuoti lygiai
[1:21:45] taip pat, žinok, darydavau 6 ryto keldavausi, eidavau į
[1:21:48] sportą. Sportuodavau ir aš žinodavau
[1:21:51] viską šitą nustūmiau ir tada visą dieną aš laisvas dirbu, ką
[1:21:56] noriu. Veikiu vakare kažkur einu mantas
[1:21:58] sporto našta nebekalba, žinai, kad aš po darbo dar turėsit
[1:22:01] sportuoti. Dėl to aš geriau anksčiau
[1:22:03] keldavausi, po sportuodavau ir tada ramiai jausdavausi visą
[1:22:06] dieną man tai būdavo metodas toks rutininis.
[1:22:08] Žinai ir sportas. Išskiria dar tas tie patys geros
[1:22:14] savijautos hormonai. Mes jaučiamės energingesni ir po
[1:22:17] to jau visai dienai turim kitą visiškai emocinę būseną, iš
[1:22:20] kurios startuojame. Tai čia čia šiaip tobula ir ir
[1:22:26] ir tuo pačiu. Mes taip, sakykim, gaunama
[1:22:29] naudos iš to, kad ateina pasididžiavimą savimi.
[1:22:32] Aš jaučiuosi, kad šiandienos tą vienas dalyką sportą jau
[1:22:36] padariau ir tas džiaugsmas duoda toliau.
[1:22:39] Mokėjimas pasidžiaugti irgi už kurią dopaminą.
[1:22:41] Tai čia tas pats ir su tais sunkiausiais darbais, ar ne?
[1:22:43] Jeigu aš labai sunkų darbą ryte atsikėlęs, padariau
[1:22:46] automatiškai. Man visi kiti atrodo kur kas
[1:22:48] paprastesni, viskas kito atrodo ir tai, jeigu šitas sugebėjau
[1:22:52] čia padaryti ryte, tai jau kiti jau manysite.
[1:22:54] Būtent. Žinai man dar kas veikia.
[1:22:57] Pavyzdžiui, kaime reikia man sėstis redaguot laidą ar
[1:23:00] peržiūrėt kažkokią tai medžiagą tiek savo laidų, tiek klientų.
[1:23:04] Aš visai kainų kavos puodelį pasidariau, pasidarau kavos
[1:23:06] puodelį, tokią amerikietišką žinai didelį ir tada atsisėdu
[1:23:10] prie kompiuterio man pa. Kava, kaip koks ritualas ir aš
[1:23:14] tada atsisėdu, įsijungiu ir būna pirmos minutės visą laiką, nes
[1:23:19] aš žinau, kad va 2 val. Pokalbio, kurį reiks redaguoti,
[1:23:22] peržiūrėti taip toliau, tai yra 2 val.
[1:23:24] Bet su kava atsisėdus pirmos 5, 10 minučių ir aš po to jau
[1:23:29] žiūriu. Žiūrėk, jau valanda praėjo jau
[1:23:31] valandą 30 praėjo ir jau žiūrėk, pabaigiau ir kavą pabaigai, ar
[1:23:34] man vat toksai žinai kažkoks ekstra dalykas šalia darbo
[1:23:39] atrodo irgi kaip mane motyvuoja. Kad ypač tie, kurie dirba iš
[1:23:44] namų. Jie, pavyzdžiui, savo smegenims
[1:23:45] surinko, ruoja aprangą tam tikra, kad yra drabužiai,
[1:23:49] kuriuos aš apsirengiu ir va tada einu atsisėdu ir mano smegenys
[1:23:53] jau gauna signalą tau kava. O gal man kažkokie tai
[1:23:57] marškiniai? Ji yra mano mano jau dabar taip
[1:24:02] ir va. Čia yra mano tas ta būsena, kad
[1:24:04] aš žinau, apsirengiau šiuos rūbus, aš įeinu į tą savo
[1:24:07] darbinę būseną, užbaigiau, aš einu persirengti, nes namuose
[1:24:12] kažkaip nėra. Ne kaip išjungti daugiau?
[1:24:14] Nu čia labai sudėtinga, o kaip su muzika?
[1:24:17] Muzika gali būti mano už kuriantis ar ne dravenis, bet
[1:24:21] čia yra daug diskusijų, nes yra tyrimai, kurie sako, tai turėtų
[1:24:24] būti tada ne tavo mėgstamiausios dainos, kad tu geriausia šiaip
[1:24:28] be žodžių, arba kad tu negirdėtum arba kita kalba, kad
[1:24:31] tavo smegenys ne nedirbtų kartu, bet yra daugybė žmonių, kurie
[1:24:35] sako, ne, aš užsidedu savo fainiausias dainas ir muziką.
[1:24:38] Šiaip irgi skatina dopamino išsiskyrimą, tai aš galiu
[1:24:42] susikurti darbinę. Tą save už turbinti, kad man nuo
[1:24:47] muzikinio fono atsiras, jie einu, padarau ir va jaučiuosi
[1:24:51] nugalėtoju ir galiu džiaugtis. Turbūt televizorius fone
[1:24:55] žaidžiantis grojantis tai ne pats geriausias variantas.
[1:24:58] Ten žinai, kokias žinias susileidęs čia tuo pačiu metu
[1:25:00] dirbu. Man tai tikrai ne, bet daug
[1:25:04] žmonių man atrodo tą televizorių.
[1:25:06] Šiaip laiko kažkodėl fone jie tai aki pratę.
[1:25:09] Turėti jausmas, kad kažkas namuose yra, kad aš ne vienas
[1:25:14] gal. Jaukiau.
[1:25:15] O čia gal kita problema, kad žmonėm žmonės tyloje abejo
[1:25:19] pabūti, tai tokio kažko bėgimas irgi nuo nuo savęs ir nuo
[1:25:24] vidinių dalykų. Pakalbėkime šiek tiek apie
[1:25:26] karjerą ir. Karjerizmą, nes labai man įdomu
[1:25:31] būtų išskirti žmonių tipus charakterius.
[1:25:36] Šiaip jų braižus, kodėl vienas geba, kiti ne ir.
[1:25:42] Dažnai karjeristus jiems taip priliptų tokią etiketę, kad jie
[1:25:46] lipa per galvas bet kokią kainą. Ir žinai pas juos yra vienas
[1:25:51] tikslas. Tiktai darbas tikslas sėkmė
[1:25:54] padaryti pasiekti. Jeigu sako moteris karjeristė
[1:25:58] tai šeima ten išvis kažkur tai pamiršta.
[1:26:00] Žinai, nes jinai tiktai mato vat ten vyras žinai, jeigu
[1:26:04] karjeristas tai irgi pamiršta ir namo grįžti ir ten vaikas auga
[1:26:07] tiktai su mama, jis tik pinigus atneša, sako ir tik karjeroj, o
[1:26:11] yra tokių, kurie iš viso net santykių neturi, nes tik darbas,
[1:26:14] darbas, darbas, darbas. Kuo tas charakteris kari kur kur
[1:26:20] vat ta pradžia šaknis to, kad žmogus tampa tokiu karjeristų ir
[1:26:27] jam tai yra labai svarbu. Ar mes galime šitą žmogaus būdą
[1:26:32] braižą atpažinti kažkokio ankstyvoj stadijoj?
[1:26:35] Žinokit patys atpažinti. Nes tokių tyrimų, kurie va taip
[1:26:41] karjerizmo geną vos ne įvardintų arba nusakytų, kas yra.
[1:26:47] Įdomu, kad karjerizmas arba ar nenoras padaryti tą karjerą iš
[1:26:51] tikrųjų koreliuoja su tuo, ką mes jau irgi analizavom.
[1:26:54] Tai yra su viršvalandžiais pertekliniu darbu ir tam tikra
[1:26:58] prasme nusivalymo savęs nuo kojų.
[1:27:01] Neseniai konferencijoje, kurioje dalyvavau, kaip tik buvo
[1:27:04] pranešimas apie perdegimą darbe. Papildomas darbo valandas ir ten
[1:27:09] kalbėjo, kad, deja, bet žmonės, kurie dirba labai labai daug ir
[1:27:13] tikrai vat. Kaip tu sakai?
[1:27:14] Ne veltui tas įsivaizdavimas ateina, kad nebėra laiko šeimai,
[1:27:18] nes iš tikrųjų yra moksliniai tyrimai, kurie tai sako, kad
[1:27:21] deja, bet sąsaja yra karjerą padaro dažniau tie, kurie dirba
[1:27:25] labai labai daug ir deda savo. Koją.
[1:27:29] Kuo daugiau dirbo, tuo geresnę karjerą padarau.
[1:27:32] Statistika yra tokia, kad taip taip įvyksta.
[1:27:36] Kokią kainą už tai sumoku? Čia jau yra kitas klausimas, bet
[1:27:39] realiai, jeigu aš sėdžiu tuos viršvalandžius, mano vakarai
[1:27:43] leidžiami prie darbų, mano savaitgaliai leidžiami prie
[1:27:46] darbų, taip tam tikra prasme padeda, nes žmonės pasidaro tas
[1:27:51] karjeras geriau, bet priežastis arba šakninė problema arba
[1:27:55] klausimas, kodėl aš iš viso išsikeliu sau tą tikslą ir ką?
[1:28:00] Kodėl vienas turi tokį didžiulį draivą ar ne tą daryti, o kiti
[1:28:04] ne? Na čia turbūt labai kompleksinis
[1:28:08] yra. Klausimas.
[1:28:10] Tai jam yra gal pavyks vienas yra pabėgimo strategija vėl nuo
[1:28:13] kažko. Matai nereikia daugybė emocinių
[1:28:17] dalykų spręsti, kaip vien tiktai dirbi tu pabėgi nuo tiek daug
[1:28:22] reikalų čia kaip su tuo televizoriumi, tas triukšmas tau
[1:28:25] tave apsaugo nuo buvimo tyloje, nes tyloje gali tau išleisti
[1:28:29] kažkas nemalonaus būtent jausmų. Nuo emocijų žmonės dažnu atveju
[1:28:36] bėga darbas lygiai taip pat yra pabėgimo strategija, gali būti
[1:28:39] pabėgimo strategija, bet mes negalime išrašinėti diagnozes,
[1:28:43] kad jeigu tu dabar va dirbi arba tau gerai sekasi daryti karjerą,
[1:28:47] tai jau turi problemų. Eik terapinis nu būtų
[1:28:50] nesąžininga. Bet gerai negalim griežtai
[1:28:54] pasakyti, kad tai yra jau diagnozė, bet dabar klauso mūsų
[1:28:59] koks nors žmogus, kurio 2 pusė vyras žmona.
[1:29:05] Yra nu paskendę darbuose dirba, dirba, dirba, dirba ir jie tik.
[1:29:11] Ir tu sakai, kad tai yra pabėgimas nuo kažko tai tik
[1:29:14] gali. Dabar jie pasijausti, kad kažkas
[1:29:16] su santykiais yra blogai, kad nuo jų bėgama, kad žmogus ten
[1:29:20] dar buo se sken skendi nuo ryto iki vakaro savaitgaliais, tai
[1:29:24] gal čia su santykiais kažkas blogai ir tada tas žmogus pradės
[1:29:27] kaltinti save. Gal čia su manim kažkas blogai?
[1:29:29] Jisai nuo manęs bėga pas mus, reiškia santykis blogas, jis tik
[1:29:32] darbuose neišgąsdinsi, mes taip čia tų.
[1:29:36] Žmonių, jeigu jie tik išgirdę, tai pagalvos nu mūsų pokalbį
[1:29:41] klausosi ir dabar kils. Aš nemanau, nes dažniausiai tie
[1:29:45] partneriai, kurių sutuoktinis ar draugas ar tiesiog partneris
[1:29:50] dirba nuolatos, jie jau žino, kaip būna su santykiais nelabai
[1:29:54] gerai. Tai čia ne.
[1:29:55] Mes nenustebinsime ir tai neturėtų būt kažkoks naujas
[1:29:58] diskaveri atradimas ar staigmena ir omega.
[1:30:01] Tai gal čia su manim problema? Paprastai poroje tai būna aišku,
[1:30:05] tai būna jaučiama, nebūtinai apie tai būna kalbama, tai gali
[1:30:08] būti nutylėti dalykai, bet aš nemanau, kad mes sukursim čia
[1:30:12] kažkokį. Wow, efektą su tuo reikalas
[1:30:17] tame, kad kartais, jeigu taip jau būtumėm, vėl labai nardytoja
[1:30:22] giliau. Kartais mes net sąmoningai
[1:30:24] pasirenkame partnerį, su kuriuo kuris bėgs nuo mūsų emociškai,
[1:30:29] kuris dirbs daug, nes mūsų smegenims tai yra pažįstama
[1:30:33] būsena. Jeigu mes imtume savo vaikystę,
[1:30:36] galbūt kažkokiam vaikystės etape mums mūsų auginantys tėvai ar
[1:30:40] globėjai neturėjo galimybių suteikti patenkinti mūsų
[1:30:43] kažkokių poreikių ir mes. Mūsų smegenys va, čia tokia
[1:30:47] problema jos išmoksta. Kad pažįstamas, kad ir blogas
[1:30:51] dalykas yra geriau negu neapibrėžtumas ir kažkas nauja.
[1:30:54] Ir didžiausia baimė ir nežinomybė.
[1:30:56] Būtent ir, jeigu aš jau augau aplinkoje, mano mama, tėtis buvo
[1:31:01] man emociškai neprieinami, tarkime, tai aš galiu jaustis
[1:31:05] netgi labai nu mano smegenys va mano žmogus, nes aš jau jos
[1:31:11] žino, čia žinai, kaip atsitinka čia labai drastiškas pavyzdys,
[1:31:14] bet mes sakom vat, jeigu augo alkoholikų šeimoje, didelė
[1:31:19] tikimybė, kad. Partnerį gali susirasti.
[1:31:22] Vėlgi su tokia pačia problema ir atrodytų paradoksas, kaip tu jau
[1:31:26] matei visą tą juodą pusę, bet tu vėl pastatai save į tokią
[1:31:29] situaciją lygiai taip pat su darboholizmu ir pabėgimo į darbą
[1:31:33] aš galiu išsirinkti partnerį būtent dėl to, kad jisai daug
[1:31:37] dirba, bet nu žmogus sau sąmoningai dažniausiai to
[1:31:40] neįvardina arba mes neieškom, gal partnerio, kuris leis
[1:31:44] savaitgalius ir vakarus darbe ir neturės man laiko, bet kažkur
[1:31:47] giliai yra visa teorija, kuri netgi sako, kad mums seksualinė
[1:31:52] trauka tam partneriui. Smegenys sukuria visą trauką,
[1:31:56] nes jie sako va, tu šitą jau žinai, žiūrėk, koks jis fainas,
[1:31:59] bet iš tikrųjų jisai trigerina mūsų tą skaudžią vaikystės
[1:32:04] patirtį, nepatenkinta tą emocinio artumo poreikį ir mes
[1:32:08] tada sakome, svarbu, kad skauda, bet aš noriu su juo būti, nes aš
[1:32:11] žinojau. Šitą modestai pažįstu, mes žinai
[1:32:14] visą laiką, tai tą dabar karjerą kaip blogi, kokį įvardinam, bet
[1:32:17] pagalvokim, kad, pavyzdžiui, yra žmonių, kurie sakoma, nesvarbu
[1:32:20] gerai, aš vienas, aš esu vienas, aš neturiu santykių, o jeigu ir
[1:32:24] turėsiu, nesvarbu, aš noriu, aš noriu pasiekti, aš noriu būt
[1:32:27] milijonierius, aš noriu. Dirbti aš noriu, kad mane
[1:32:30] vertintų. Aš noriu, kad mane žinotų visi
[1:32:32] aš noriu būt kitas elonas maskas aš noriu būt bezosas, aš noriu
[1:32:35] būti va. Žodžiu.
[1:32:39] Ar visi gali būt karjeristai. Jeigu žmogus va taip, kaip tu
[1:32:44] nupasakojai taip aistringai jaučia tą draivą.
[1:32:48] Aš aš manau, kad mums tikslas kyla, jeigu kyla didelis noras
[1:32:53] ir sakom šitą padarysiu, vadinasi, mumija yra vidinis
[1:32:56] resursas, ir mes turim galimybę. Bet žinai yra daug žmonių,
[1:33:01] kurie, kaip tas ir net anekdotas, ne šiaip sau
[1:33:03] atsiradę, sako dieve dieve ir vėl aš nieko nelaimėjau, tai
[1:33:08] sako, dievas atsisuka ir sako, tai tu bent gal loterijos
[1:33:11] bilietą nusipirk žinai, tai čia lygiai tas pats žinai, gal jisai
[1:33:13] viduj ten, o ji labai nori, bet jisai net, bet jokių veiksmų
[1:33:17] nedaro, iš pašalpos gyvena žinai, tai yra ir tokių žmonių,
[1:33:20] kurie viduj tai labai nori. Bet yra daugybė žmonių, kurie
[1:33:23] nenori jiems nekyla, kurie sako gerai, aš padarysiu, ten tą, ką
[1:33:28] reikia minimaliai, kad aš gaučiau tą atlyginimą, bet jam
[1:33:32] nekyla vidinis draivas pasiekimo ir tai tai yra susiję su mūsų
[1:33:37] asmenybės tipažo iššūkiai aukšti tikslai nu ten paimkim pagal
[1:33:41] diską arba pagal spalvas dominuojantis tipažas arba
[1:33:45] raudonas. Jeigu skaitė kas nors knyga
[1:33:46] aplink mane vien idiotai tenai spalvomis gražiai dėstė taip tą
[1:33:50] asmenybę drawings jisai sakys, duokit man visus šansus, aš
[1:33:54] noriu. Ryt padarysiu viską ir va taip
[1:33:56] va, kaip tu sakai ir tie žmonės varys jiems rūpi rezultatas.
[1:34:01] Ir galima save priversti tokiu tapti nu, tarkim, tu esi tas vat
[1:34:04] tinginys, kuris neturi to, bet tu pasvajoju šiek.
[1:34:08] Tiek ar ne taip. Bet tarkim tu tingi tu ten žinai
[1:34:12] kur pašalpą gauni? Supranti, kad nu nėra gerai,
[1:34:15] tiktai pašalpą gauti ir supranti viduje, kad nudirbti būtų gerai
[1:34:20] ir gal galėtum uždirbti triskart daugiau.
[1:34:22] Bet nu taip yra patogu net feliksas žiūrėti.
[1:34:25] Ir vat kaip priversti save pakeisti maince tą ir, tarkim,
[1:34:30] nu, aš jau drastišką tokį kontrastą paėmiau.
[1:34:32] Bet na, tarkim, tiesiog dirbi paprastą darbą, tu galbūt
[1:34:36] uždirbi pakankamai gerai ir tau sako, eik būk vadovas.
[1:34:39] Tu visus turėjo skills uz tu gali vadovauti uždirbsit 2 eik
[1:34:43] būk vadovas n viduje galvoja bliamba gerai būtų uždirbti.
[1:34:48] Aišku, galėčiau mašina geresnis ir vaikus į geresnę mokyklą
[1:34:52] leisti ir namus. Pagaliau galėtume didesnius,
[1:34:54] bet. Čia mes atsiduriame į tai, kad
[1:34:57] pinigai retu atveju yra iš tikrųjų tikrasis mūsų
[1:35:00] motyvacijos šaltinis. Mums taip atrodo, kad dėl pinigų
[1:35:03] mes iš tikrųjų einam dirbti, bet šiaip ne dėl pinigų mes
[1:35:07] priprantam labai greitai prie to atlyginimo.
[1:35:09] Jis jau tas. Yra, per kiek laiko nustatyta,
[1:35:12] kada mums pinigai tampa atrodo per maži?
[1:35:15] Maks 3 mėnesiai arba greičiau tai čia yra.
[1:35:20] Kad. Mes pakėlėm tiesiog savo išlaidų
[1:35:22] ribą. Mes greitai vat, kaip sakei,
[1:35:24] susidėliojom vaikai į geresnį, tenai privačią mokyklą, geresnę
[1:35:28] mašiną. Tas senas čia tą sau leisiu ir
[1:35:30] viskas. Aš žiūriu, kad taip norma ir
[1:35:33] tada galvoji blemba. Būtų geriau dar dvigubai.
[1:35:36] Ir, jeigu tai nutiktu dėl vis iš kažkokių galimybių po 3 mėnesių.
[1:35:42] 3 mėnesiai tai čia iš viso žiemos va nuo naujų naujų metų
[1:35:47] jau viskas jau jau va. Dabar kalbam jau.
[1:35:49] Viskas yra labai žmogaus. Kaip būtybės yra toksai grožis?
[1:35:53] Žmogus yra labai adaptyvus ir mes labai greitai prisitaiko
[1:35:57] tiek prie gerų aplinkybių, tiek prie blogų aplinkybių.
[1:36:01] Ir čia yra mūsų stiprybė, o iš tikrųjų tai stiprybė kaip
[1:36:04] rūšies, taip sakykime, bet tuo pačiu mes nešamės tokį pavojų,
[1:36:08] kad vidinės laisvės laimės jausmas ir pasitenkinimas
[1:36:11] gyvenimu. Irgi ne nuo tų išorinių
[1:36:14] aplinkybių priklauso. Tai reiškia, kad jeigu aš esu
[1:36:17] nelaimingas, šiaip kasdienybėje nuolatos, tai nei pakeltas
[1:36:21] atlyginimas, nei naujas automobilis ilgam mano laimės
[1:36:26] nepakels. Taip bus trumpalaikis pakilimas,
[1:36:28] bet aš greitai grįšiu į savo tą bazinę normą.
[1:36:31] Lygiai taip pat, kai mums nutinka kažkokios tai.
[1:36:35] Gyvenimo tragedijos sunkūs gyvenimo krizės etapai,
[1:36:39] nutikimai, ne netektys, mirtys ligos ar panašiai žmonės iš savo
[1:36:46] aktyvumo irgi grįžta į būseną. Mes turim tuos mūsų tautai,
[1:36:51] skaudžius pavyzdžius ar ne, kad į tremtį išvesti žmones ten
[1:36:54] tragedijos apskritai ar ne? Jie sugebėdavo vis tiek
[1:36:57] mėgautis, džiaugtis ir surasti, kaip išgyventi visą tą, kai
[1:37:01] žmogus adaptyvus pinigai dėl to nemotyvuoja.
[1:37:05] Ilgą laiką ar galiu save, jeigu grąžinu dar prie to klausimo usi
[1:37:10] norinti siekti daugiau, taip galiu, nes iš tikrųjų aš galiu
[1:37:15] išmokti elgsenų. Nepakeisiu, gal savo prigimtinio
[1:37:19] tipažo asmenybės tipažo, bet jeigu aš sau sudėliosiu, kad
[1:37:24] įprasminti kontekstą, kam man viso to reikia?
[1:37:27] Aš galiu išmokti netgi skirtingų asmenybių elgsenų.
[1:37:30] Nu, tarkim, pavyzdys būtų, kurį pati mačiau savo akimis kaip
[1:37:35] pardavėja. Su pardavėju reikalingomis
[1:37:39] savybėmis daro karjerą organizacijoje tampa pardavimų
[1:37:42] vadove ir po kažkiek metų tampa tos įmonės vadovė.
[1:37:46] Ir tada tas žmogus sako, aš įsivaizduoju, kad vadovui reikia
[1:37:49] tai kitų savybių, negu kad pardavėjai ir ką tu manai labai
[1:37:53] tikslingai. Siekdama jinai susistato visą
[1:37:56] profilį, ją testuoja, dabar tęs tai jinai sako, jūs visas vatas
[1:38:00] tento dominuojančia tipažas savybes turi, bet kas atsitinka,
[1:38:05] kai žmogus atsipalaiduoja vakarėlio metu pavartoja,
[1:38:08] tarkim, alkoholio. Kaip manai, kokios elgsenos
[1:38:11] išlenda tos prigimtinės natūralios, jos niekur nedingo,
[1:38:15] žmogus atsipalaidavo, grįžo į tokį visišką ne kontrolės būseną
[1:38:21] ir viskas tavo ta. Bendraujanti linksma ta
[1:38:28] ekspresyvi natūra jinai veržiasi per kraštus, nes jinai ten
[1:38:32] pagrindas nepasikeitė. Aš dar šiek tiek apie baimes
[1:38:35] norėjau pakalbėti, pavyzdžiui. Gal yra kokių žinai patarimų,
[1:38:40] kaip įveikti baimes, susijusias su kažkokiais?
[1:38:43] Tai nežinau iššūkiais naujais arba rizikoms, nes nu žinai, yra
[1:38:48] ta patarlė, kas nerizikuoja, tas negeria šampano ir vis tiek tas
[1:38:52] iššūkis būna darbuose tau duoda naują projektą ir tu turi
[1:38:56] prisiimti atsakomybę, sugalvot kažkokių tai naujų idėjų ir
[1:39:00] pateikti tą projektą. Žinai ir kai kurie vat ir,
[1:39:03] pavyzdžiui, kad ir su atėjimu į laidą tu sakei, kad žmonės
[1:39:06] galbūt atsisako dėl to, kad jie nepakankamai jaučiasi.
[1:39:10] Gerai tą turim posterio sindromą, kaip tas baimes
[1:39:13] įveikti? Ir gerai galim šiaip pašnekėti
[1:39:16] per tą prizmę? Kokią prasmę man atneša baimės
[1:39:20] emociją, nes čia dar šiaip klausimas, ar žmonės bijo, ar
[1:39:23] jie labiau nerimauja, nes ta baimė, jeigu imti, tai yra apie
[1:39:26] čia ir dabar vykstančius dalykus.
[1:39:28] Aš bijau kažką daryti. Kas yra dabartyje, kai aš
[1:39:31] galvoju apie ateitį, o dažnu atveju mes galvodami apie
[1:39:34] ateitį, pradedame jausti tą emociją, tai jau čia.
[1:39:37] Mes turėtumėm vadinti, kad aš nerimauju.
[1:39:40] Jau, bet labiau išgyvenu nerimą. Toks pojūtis ant krūtinės slegia
[1:39:45] kažkokia jo našta ir nerimas geriausiai yra įveikiamas per
[1:39:50] veiksmą. Iš tikrųjų čia šiaip, jeigu mes
[1:39:54] pažiūrėtume, laikydavo anksčiau studentai, egzaminus.
[1:39:58] Žodžiu, ten po vienas į kabinetą padėti, klausia visi koridoriai
[1:40:02] laukia, reikėjo pamatyti, ar nors vienas ramiai sėdi ir
[1:40:05] laukia savo eilės, nėra nei vienas ramiai būnant čia visi
[1:40:09] vaikšto juda, kažkaip bandom. Išveikti nes ta emocija prašosi
[1:40:14] veiksmo, tai lygiai taip iš tikrųjų yra ir su tuo mūsų
[1:40:18] vidiniam baimėm. Tarkime, ar su nerimu, kad jeigu
[1:40:21] aš pasiūlysiu, kokią iniciatyvą galiu susimauti, prastai
[1:40:24] pasirodysiu arba va čia ta klaida man brangiai kainuos.
[1:40:29] Pagalvoti, ką ta baimė, nuo ko jinai mane bando apsaugoti.
[1:40:32] Baimė visada yra ta emocija, kuri nu per ilgus mūsų
[1:40:35] evoliucijos laikus mums padėjo išgyvent nes nu.
[1:40:39] Jeigu žmogus nejaustų baimės, jis tiesiog labai greitai mirtų,
[1:40:41] nes per daug darytų dalykų, kurie jo gyvybę gali kainuoti.
[1:40:47] Tai čia. Šituo atveju pokalbis su savimi
[1:40:50] ar šita klaida, net jeigu man nepavyks, ar aš liksiu gyvas, ar
[1:40:55] ar yra grėsmė, mano sakykim. Gyvybei ir funkcionavimui.
[1:41:02] Dažniausiai aš nežinau, koks jūsų darbas, ar ko kiekvieną
[1:41:05] besiklausančiųjų ten, kokia skirtinga ar ne yra situacija,
[1:41:08] bet aš manau, kad nei vienas mes realiai grėsmės gyvybei iš to
[1:41:12] nepatirsime, kad ir kur susimautų me, kad ir ko mes, kad
[1:41:17] ir ką blogai tenai savo profesinėje srityje padarytume
[1:41:21] ir sau priminimas, kad aš prarandu daugiau nedarydamas,
[1:41:27] negu kad 1, 2 ir imu, ir padarau, ir žiūriu, kur jau
[1:41:31] toliau mane nuneš. Šitas kelias, kad šita baimė, aš
[1:41:34] sakau, ačiū jai bando čia nuo tų apsijuokimo mane apsaugoti, bet
[1:41:39] tuo pačiu jinai mane sustabdo nuo labai daug.
[1:41:41] Aš prarandu nedarydamas daugiau negu kad aš rizikuoju prarasti,
[1:41:45] padarydamas tą kažkokią klaidą. O kaip, pavyzdžiui, tada kitą
[1:41:50] baimę įveikti baimę keisti darbą.
[1:41:56] Aš nežinau, ar tai yra irgi ir kartų klausimas, gal tai yra
[1:42:00] kartų klausimas, nors iš jaunimo, gal aš girdžiu, kad jie
[1:42:03] lengviau viską keičia? Dabar iš viso madinga kas metus
[1:42:06] vos ne keisite, aš anksčiau pats aš dirbau vienas įmonėje 11 metų
[1:42:10] ir man buvo atrodė, nu, dirbasi gerai, kam čia keisti dabar aš
[1:42:15] žiūriu ten tas keitimas. Kas metus kai kurie keičia kas
[1:42:18] 2, ir jeigu jau 3 metus dirba vienas jau per ilgai, tačiau už
[1:42:21] sėdėjai. Tendencijos ar ne?
[1:42:24] Nu darbdaviui tai yra labai blogai, nes nu tu išmok ir
[1:42:27] išmoksta tavo darbuotojas dirbtų, investuoja į laiką viską
[1:42:31] ir jisai iš karto keičia darbą. Tai darbdaviam, tai yra labai
[1:42:33] blogai, bet. Yra ta kategorija, kuri tikrai
[1:42:38] bijo keisti darbą ir aš įsivaizduoju, galbūt net tokių
[1:42:40] prastesnių darbų. Pavyzdžiui, aš esu skaitęs
[1:42:43] straipsnį, kaip vienas man atrodo.
[1:42:48] Maximos kasininkę jos buvo paklausta, kodėl jinai nekeičia
[1:42:53] darbo, nes lidlas siūlo dabar ten ženkliai didesnius
[1:42:57] atlyginimus ir jisai viešai paskelbia ir tikrai ten buvo nu
[1:43:00] ženklus, skirtumas ir jos atsako, tai kažkaip nežinau, nu
[1:43:04] kaip čia dabar, kaip čia paliksi?
[1:43:06] Nu, bijau nors gi darbas, tai tas pats nu ta prasme ten
[1:43:09] kompetencijos kažkokios kitos nereikia ta pati kasa tiktai
[1:43:12] kitoje darbo vietoje ir atrodo, žmogus vat nedrįsta į pereiti iš
[1:43:15] vienas į kitą darbą, kur žinai gaus ženkliai didesnį
[1:43:18] atlyginimą, o tokioj kategorija atlyginimas nu tikrai daug.
[1:43:21] Keičia tai kaip su ta baime sukovoti, nebijoti keisti darbo,
[1:43:26] kai tau jau čia, nėra gerai arba netenkina atlyginimas, ar tu
[1:43:29] jauti kažkokį, tai žinai toksišką aplinką ir panašiai.
[1:43:33] Gauti tos drąsos. Šituo atveju aš būsiu labai
[1:43:37] tokia praktiška. Man atrodo, kad sukauptas pinigų
[1:43:41] buferis taip, sakykim turimos santaupos.
[1:43:44] Labai nuima daug įtampos su tuo, kad jeigu man nepavyks, tai aš
[1:43:47] žinau, kad ten, tarkim, jeigu aš turiu santaupų pusei metų, bet
[1:43:50] aš netgi galėsiu gyventi, jeigu mane atleis, aš pakeičiau darbą,
[1:43:54] išėjau į tą kitą įmonę nu, bet kažkas tenai nepaėjo, jeigu aš
[1:43:59] turiu tą finansinį saugumą ir turiu sau užsitikrinimą, kad
[1:44:03] okei aš turėsiu laiko. Dar taip niekas nei įspausti į
[1:44:07] kampą ir aš turėsiu galimybę kažką ieškoti kitų variantų ir
[1:44:11] sprendimų žmogų yra mažiau to streso, kai aš sėdžiu ant nulis
[1:44:16] arba minuse savo balanse, sakykim, tai tada viskas labai
[1:44:20] didelės svarbos klausimas pasidaro, aš tarsi neturiu sau
[1:44:23] galimybės leisti, tai čia tokie bazių bazė, nes daliai žmonių
[1:44:26] tai yra priežastis. Ar?
[1:44:28] Ne. Taip nes fini piniginis
[1:44:31] saugumas, jisai duoda mums tokią daugiau pasitikėjimo, kad nu
[1:44:35] vat. Išgyvensiu čia toksai grėsmė ar
[1:44:38] ne mano išgyvenimui jau? Tarsi, jeigu tai yra ne pinigų,
[1:44:42] bet, pavyzdžiui, nepatinka mo dar bo tas žiurkėno ratas.
[1:44:47] Žinai, kur aš nežinau, aš ne dabar tiksliai nepamenu, bet esu
[1:44:51] skaitęs Amerikos kažkokį tai tyrimą, kur buvo pasakyta, kad
[1:44:55] net 80 virš procentų žmonių pasaulyje dirba sau nemėgstamą
[1:44:59] darbą. Jie dirba tiesiog dėl to, kad
[1:45:02] gauti atlyginimą, bet jie nekenčia to darbo ir eina į
[1:45:05] darbą, kaip tiesiog, kad nu vat atidirbti.
[1:45:08] Tai ir jie gi turi, kiekvienas iš jų turi galimybę pradėti tai,
[1:45:13] kas juos veža atrasti save, kažkur kitur ir tikrai
[1:45:16] kiekvienas gali rasti sau mėgstamą darbą.
[1:45:18] Nu visi mes turime kažkokias veiklas, kur mes kai fuo sime
[1:45:22] kur net kaip vat mano bičiulis yra pasakęs, sako, tai aš
[1:45:25] nedirbu. Ir, aš pirma nesupratau, sakau,
[1:45:28] ta prasme, nedirbi nusako, aš nedirbu.
[1:45:30] Ai sakau tai tu kaifuoji, taip sako, aš visą gyvenimą kaifuoju
[1:45:33] nuo to, ką aš darau, tai aš net nevadinu tai darbo ten kaifuoju,
[1:45:37] sako tai ką ar man sako namie knygas skaityt, ar man tenai
[1:45:41] darbe dirbti? Sako man vienodai fainai, aš n
[1:45:45] niekaip nesijaučiu blogai pirmadienį ar sekmadienį ar
[1:45:49] antradienį sako man visos vienas dienos vienodos.
[1:45:52] Kaifas. Tai vat aš aš tikiu, kad
[1:45:56] kiekvienas gali atrasti tokį darbą, bet kaip iš to rato vat
[1:46:01] tiem 80 ar kiek ten procentų, kad ir koks jis bebūtų išlipti
[1:46:05] iš jo ir nebijoti ieškoti keisti.
[1:46:10] Čia jau aš manau, kad nėra labai tik finansinis.
[1:46:13] Daliai vis tiek manau, kad yra šiek tiek, bet mes čia vėl
[1:46:17] grįžtam prie to paties, kur kalbėjome truputį, kad santykiai
[1:46:19] kartais susirandam tokį, kuris mums gal ne pats geriausias, bet
[1:46:23] smegenim jis pažįstamas ar ne? Ir mes tada laikomės įsikibę.
[1:46:27] Aš manau, kad toks didelis procentas žmonių, darančių vėlgi
[1:46:30] savo nemylimą dirbančių darbą irgi yra susiję su tuo, kad jūs
[1:46:34] mūsų smegenys jau per daug metų jos tiek gerai žino čia viską, o
[1:46:38] baimę atsidurti, neapibrėžtume ar ar kažkame.
[1:46:43] Nauji naujo tiesiog mums kelia per didelį stresą ir dėl to mes
[1:46:48] sakome, ne ačiū aš geriau pakentėsiu, bet kentėsiu čia
[1:46:51] mažiau, nes šitas kentėjimas man jau gerai žinomas pažįstamas.
[1:46:54] Aš čia jaučiuosi šitoj kančioje, jaučiuosi komforto zonoj, o čia
[1:46:59] lipti iš tos zonos, kur gal atsivers galimybės.
[1:47:02] Ne man yra per daug. Ir čia gal toksai apskritai nu
[1:47:07] ta ta frazė, suvokimas, kad jeigu tu nori turėti kitą
[1:47:10] rezultatą, turi pradėt kažką daryt kitaip.
[1:47:13] Nes, jeigu tavo veiksmai yra kiekvieną dieną, tie patys tie
[1:47:16] patys veiksmai veda prie to paties rezultato, ką tu turi ir.
[1:47:23] Viskas yra pokalbis su savimi. Mes iš tikrųjų, kaip kažką
[1:47:26] darome su savim šnekamės mintyse tai, jeigu aš sau sakau, kad
[1:47:32] okey gal atėjo laikas, arba aš noriu nugyventi savo gyvenimą,
[1:47:36] nu vat išbandydamas, ką aš iš tikrųjų galiu, tai aš galiu savo
[1:47:41] smegenis niekada nekelti. Ten, tarkim, per didelio iš
[1:47:44] karto tokio kontrastinio dalyko aš galiu sau mažais žingsneliais
[1:47:49] mokintis, pratintis, kad aš galiu išgyventi ir
[1:47:52] neapibrėžtume. Kad nenutinka dramos.
[1:47:56] Galiu išsikelti tikslą kasdienybėje, susirasti vat
[1:47:59] naują veiklą. Gerai aš nueisiu į kokį nors
[1:48:01] pradžioj naują sportą, į naują hobį, pabandysiu kažką ir
[1:48:06] žiūrėk, jeigu nepatiks, nepatiks, galėsiu mesti nuo
[1:48:10] mažesnio, kuris, man atrodo, tarkim, ne toks grandiozinis,
[1:48:14] nes darbas mums dažnu atveju atrodo nu.
[1:48:18] Trečdalis. Gyvenimo čia tokią didelę šias
[1:48:20] ir tada mažais žingsneliais. Tai jeigu išbandžiau čia ir
[1:48:23] matau, kad visai pavyksta ir gerai funkcionuoja kažkame
[1:48:26] mažesniame. Jeigu nu gerai hobis per
[1:48:28] didelis, nu ten tie elementarūs maistą, kitokį išbandyk, pradeda
[1:48:33] kitus patiekalus gaminti į darbą, važiuoti kitu keliu negu
[1:48:37] visada. Važiuoji.
[1:48:39] Taip truputėlį save išvedinėti iš komforto zonos, nes kokia yra
[1:48:43] problema su amžiumi? Mūsų komforto zona mažėja tai
[1:48:48] kas dar man atrodė prieš porą metų komfortiška su po kelių
[1:48:52] metų jaučiuosi nedrąsiai ir nenoriu.
[1:48:56] Galbūt vat anksčiau ne vairuodavau su autobusu,
[1:49:00] važiuodavau į kitą miestą, o po to praėjo kažkiek laiko.
[1:49:03] Žiūrėk, man ir su autobusu nekomfortiška.
[1:49:05] Gal aš geriau pasėdėsiu savo mieste, ne išsiimsiu tų
[1:49:09] kelionių, nes o jeigu bloga pasidarys kelionę, jeigu toleto
[1:49:12] užsimanysiu nebus kaip antai eiti nu žodžiu, gal aš čia ir
[1:49:17] taip žmonės užsidaro, jie apskritai nustoja tyrinėti,
[1:49:20] nustoja būti tose būsenose. Su kelionėm labai pastebima ar
[1:49:24] ne? Dažnai būna patarimai tokie,
[1:49:26] kad. Tas tokias.
[1:49:29] Tolimesnes įdomesnes nu įdomesnes tai rami turisti škia
[1:49:33] snes ten, kaip nežinau, tarkim, imkim japoniją, ten peru kalnai,
[1:49:37] kokie viskas sako, darykit kuo jaunesni.
[1:49:40] Aišku, ne pas visus yra galimybės finansai, o po to tos
[1:49:43] galimybės finansai atsiranda keturiasdešimties
[1:49:45] penkiasdešimties, bet jau tu tokiam amžiuj esi patyręs tokio
[1:49:49] jau pasiekęs tokio komforto zoną, kur tau jau į kalną kopti
[1:49:53] jau galvoja, kaip čia į tą kalną kopti.
[1:49:56] Nežinau, dvidešimties būčiau gal ir būčiau kopęs, bet dabar tai
[1:50:00] ne. Dabar gal šiaip kažkur tai ten į
[1:50:02] kokią nežinau paryžių nuvažiuoti ir tada apsikeičia viskas, bet
[1:50:06] taip ir ne nukopijuota, bet viduj kažkur yra tas mažas
[1:50:10] vaikas, kuris norėtų užkopti, bet komfortas yra jau
[1:50:14] stabilizavęsis ir jau tave tu kažkaip sąmoningai bandai
[1:50:17] prieštarauti tam. Čia yra tokio, ar ne?
[1:50:20] Noras save pažadinimas įvairiuose dalykuose, nu
[1:50:23] eksperimentuot bandyt ir kažką, kas nėra tavo komforto zonai.
[1:50:27] Mažuose dalykuose sėkmė vėlgi didina pasitikėjimą ir didina
[1:50:31] drąsos kiekį, kad aš gal. Galiu pabandyti ir kažką
[1:50:34] didesnio. Gal čia dar kitas toks
[1:50:36] klausimas, žinai, o kas gali įvykti blogiausio nu, tarkim,
[1:50:40] kopti į kalną? Kas gali įvykti blogiausio?
[1:50:43] Juk tenai bus su manim žmonės juk tenai kils, turbūt koks
[1:50:47] medikas, viskas nu kas gali būti blogiausia?
[1:50:49] Nu tai, jeigu ką tai nusileisim greitai ir man padės su sveikata
[1:50:53] ir toliau, bet mes prikuriame sau to nerimo, kaip ir sakei.
[1:50:58] Bet o gal ir ne visiem reikia to mėgstamo darbo.
[1:51:01] Gal kai kuriem užtenka ir to nemėgstamo darbo ir plaukia per
[1:51:04] gyvenimą ir viskas gerai. Čia tik žmogus gali atsakyti, aš
[1:51:09] nemanau, kad mūsų pokalbis čia padarys revoliuciją Lietuvoje ir
[1:51:13] staiga visi jums mesti darbus ir ieškoti svajonių darbų, bet tie,
[1:51:18] kurie bus ant ribos priem, jau bus atėjusi mintis, kuriem bus
[1:51:22] dvejonės akimirka, ir tas vidinis klausimas, kad gal sau
[1:51:26] neleidau šiaip žmonės, iš kur atėjus į tą frazę?
[1:51:30] Amžiaus, vidurio krizę, dažnu atveju žmonės kažkuriam etape
[1:51:34] prisimena, kad jie yra mirtingi, pradeda mirti ten aplinkoje
[1:51:37] tėvai. Ir tada tau ateina suvokimas,
[1:51:41] kad palauk ir aš vienas dieną mirsiu.
[1:51:43] Ir, aš norėjau visą gyvenimą padaryti dar šitą reik tuos
[1:51:47] kalnus sulipti. Pradėti veiklą, kuri man teiktų
[1:51:51] džiaugsmą, bet dėl kažkokių priežasčių aš sau gyvenime šitų
[1:51:55] dalykų neleidau ir nedariau, ir va.
[1:51:58] Tada kartais tas mirtingumo suvokimas ar prisiminimas, kad
[1:52:02] nu suskaičiuotas tas mūsų laikas, kaip resursas būna
[1:52:05] žmonėms didelis impulsas imti ir padaryti tą pokytį.
[1:52:09] Tai aš tikiu, kad mūsų mūsų klausosi tokie, kurie yra ant
[1:52:12] ribos, kur jam reikėjo spyrio ar paskatinimo tai vat jam.
[1:52:17] Tai gali būti tas impulsas, kurio reikėjo ir kur ją sakysi.
[1:52:21] Viskas durys atsidarė man baisu, bet aš žengiu tą žingsnį, nes iš
[1:52:26] tikrųjų baimė tiktai darymo būdu man nereikia, nereikia sau
[1:52:30] kelti, kad aš neturiu bijoti, bijoti yra okey, bet daryti tai,
[1:52:34] ko tu bijai, yra vat. Čia yra visas grožis žmogaus
[1:52:37] arba visas tas iššūkis. Žodžiu, nebijoti iššūkių ir juos
[1:52:42] priimti ir tiesiog eiti su jais kovoti.
[1:52:45] Neturim kito pasirinkimo apskritai.
[1:52:47] Nu, jeigu iš tikrųjų gyvenime neturim gal galimybių pasakyt,
[1:52:51] kad. Prašome pateikti man tokias
[1:52:53] gyvenimo aplinkybes ir sąlygas, kad aš gyvenčiau tik komforte,
[1:52:57] man nieko gyvenime nenutiktų, neturėčiau jokių trigerių, kurie
[1:53:02] man. Jeigu neklystu.
[1:53:05] Astros lindgren knygoje broliai liūtaširdžiai yra frazė
[1:53:09] parašyta. Kad.
[1:53:15] Jeigu tu ne negebi įveikti baimių ir sunkumų, tai tu ne
[1:53:20] žmogus, o šlamštas tai nebūkim šlamštas.
[1:53:25] Tai ačiū tau labai ačiū, kad atėjai ir papasakoti tiek daug
[1:53:29] įdomaus apie verslo psichologiją.
[1:53:31] Tikiuosi, kad patiko ir mūsų žiūrovams, tad nepamirškite
[1:53:34] uždėti laiko, paspausti mygtuką, prenumeruoti ir, aišku, parašyti
[1:53:38] komentarą. O mes su jumis susitiksime jau
[1:53:40] kitą savaitę iki.

Shows are listed from Apple Podcasts' charts and directory, and Podcast Index where it is used. Every show and episode belongs to its publisher and plays from the publisher's own feed; this site hosts none of them.